„Jeigu kas nors įvyktų, branduolinis atgrasymas būtų judinamas pačioje paskutinėje vietoje. Tai yra nuo 1966 metų gerai veikianti branduolinio pasidalijimo sistema. Realiai joje dalyvauja šešios valstybės. Branduolinis ginklas nėra perduodamas toms valstybėms, jų kontrolei“, – šeštadienį interviu LRT portalui sakė Deividas Matulionis.

Anot jo, NATO branduolinis atgrasymas Europoje yra paremtas JAV pajėgomis.

„NATO vyksta atitinkami veiksmai, planavimas, veikia vadinamoji branduolinio planavimo grupė, kurioje dalyvauja visos NATO šalys, išskyrus Prancūziją. Ir tai yra tikrai svarbus ir reikšmingas atgrasymo elementas, kuris iš esmės ir atgraso Rusiją nuo agresyvių veiksmų prieš NATO valstybes. Todėl tikrai turime vertinti ir prisidėti prie šios dimensijos stiprinimo“, – teigė patarėjas.

Vienintelė branduolinė galia Europos Sąjungoje yra Prancūzija.

Šios šalies prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) kovą pareiškė, kad Paryžius svarsto galimybę išplėsti šalies branduolinio atgrasymo priemones Europos partneriams.

Turiu pabrėžti, kad visa informacija, kuri buvo žiniasklaidoje apie tai, kad Amerika svarsto mažinti karių Europoje skaičių, kol kas yra netiesa.

Premjeras Gintautas Paluckas yra sakęs, kad veikiantis JAV branduolinis skėtis Europoje išliks, nes Vašingtonas nenorės rizikuoti šio ginklo išplitimu.

D. Matulionis taip pat pabrėžė, jog JAV karių buvimas Europoje yra esminis atgrasymo veiksnys, todėl Lietuva su sąjungininkais turi daryti viską, kad šios pajėgos išliktų.

„Turiu pabrėžti, kad visa informacija, kuri buvo žiniasklaidoje apie tai, kad Amerika svarsto mažinti karių Europoje skaičių, kol kas yra netiesa“, – sakė patarėjas.

„Amerikos administracijoje netgi yra minčių, kad gal reiktų daugiau dėmesio skirti rytinio sparno valstybėms – Lietuvai, Latvijai, Estijai, Lenkijai. Na, manau, tiek mūsų Vyriausybė, tiek Krašto apsaugos ministerija, tiek Prezidentūra darys viską, kad Amerikos karių buvimas Lietuvoje ir Europoje išliktų“, – teigė jis.

Amerikiečių televizija NBC balandį skelbė, kad Pentagonas svarsto galimybę atitraukti apie 10 tūkst. karių iš Rytų Europos. Anot žiniasklaidos priemonės šaltinių, kariai galėtų būti atitraukti iš Lenkijos ir Rumunijos.

Prezidentas Gitanas Nausėda paragino nekreipti dėmesio į žiniasklaidos pranešimus ir kliautis oficialia informacija. Apie signalų dėl pajėgų išvedimo nebuvimą tuomet kalbėjo ir užsienio bei krašto apsaugos ministrai.

JAV kariai su pertraukomis Lietuvoje rotuojami nuo 2014 metų pavasario, o nuo 2019 metų šalyje dislokuojami JAV sunkieji batalionai.

Šiuo metu šalyje tarnauja apie tūkstantis amerikiečių karių.