„Iš tikrųjų turime pozityvų labai vertinimą iš Kongreso ir iš Senato taip pat (dėl Baltijos saugumo iniciatyvos – BNS), tačiau vienas iš esminių momentų, turime turbūt ir patys racionaliai žaisti šį politinį žaidimą – būtent karių buvimas mūsų regione“, – trečiadienį Seime žurnalistams sakė ji.

Krašto apsaugos ministrė dalyvavo uždarame Seimo Užsienio reikalų komiteto posėdyje, kur aptarta situacija dėl prezidento Donaldo Trumpo administracijos ketinimų nutraukti Baltijos saugumo iniciatyvos programą.

Krašto apsaugos ministerijos duomenimis, kasmet iš šios programos Lietuva vidutiniškai gauna apie 60 mln. eurų amerikietiškai ginkluotei pirkti. JAV Atstovų Rūmai rugsėjį pritarė siūlymui kitąmet sustiprinti Baltijos saugumo iniciatyvą, tačiau galutinis sprendimas dar nepriimtas.

„Jungtinių Amerikos Valstijų aiškiai transliuojama žinutė, kad Europos valstybės gali ir turi pačios susimokėti už savo saugumą ir kad tam tikros programos, jų vertinimu, yra labiau finansinės paramos išraiška, kur jie kaip tik ir norėtų, kad finansiškai Europa pati pasirūpintų savo tam tikrais poreikiais“, – teigė D. Šakalienė.

„Iš Vyriausybės pusės mes labiau koncentruojamės į šiuo metu vykstantį (JAV karių dislokavimo Europoje – BNS) peržiūros procesą ir labai tikimės, kad šis mums svarbiausias tikslas duos tinkamą rezultatą. Tikrai labai vertiname Baltijos saugumo iniciatyvos programą, ji yra labai svarbi, bet mūsų svarbiausias, kertinis tikslas yra pajėgų buvimas ir ten šiuo metu dedame didžiausias pastangas, žiūrime, ką dar papildomai galėtume pasiūlyti“, – aiškino ji.

Iš Vyriausybės pusės mes labiau koncentruojamės į šiuo metu vykstantį peržiūros procesą ir labai tikimės, kad šis mums svarbiausias tikslas duos tinkamą rezultatą. 

Pasak D. Šakalienės, prezidento D. Trumpo administracija planavo iki rugsėjo pradžios baigti JAV karių dislokavimo Europos peržiūrą, tačiau procesas užtruko, o tai, ministrės teigimu, palanku Lietuvai.

„Šiuo metu, ką matome, karinio patarimo lygyje, tai mums yra palanku, matant geopolitinę situaciją. Galima turbūt pajuokauti ironiškai, kad Rusija padeda mums rodydama savo elgesiu tiek nepatikimumą, tiek papildomą grėsmės lygio suvokimą iš Jungtinių Amerikos Valstijų vyriausybės pusės“, – teigė D. Šakalienė.

Anot jos, Vašingtonas supranta, kad jų karių buvimas regione yra svarbus atgrasymo veiksnys.

Užsienio reikalų ministro Kęstučio Budrio teigimu, Lietuva deda pastangas, kad Baltijos saugumo iniciatyva nebūtų nutraukta, tačiau, anot jo, Vašingtonas pabrėžia, kad programos atsisakymas yra tik finansinis klausimas, nesusijęs su politinės pozicijos pasikeitimu.

„Jungtinių Amerikos Valstijų pozicija yra labai aiški – jie finansiniuose klausimuose nemato didelės ideologijos, nemato didelės užsienio politikos, kai tai yra susiję su Europa. Europą jie mato kaip stiprų partnerį, kuris gali padaryti ekstra ir dar daugiau, ir privalo padaryti. Ir tai, kas susiję su pinigais, jie sako: „Žiūrėkit, jūs galite sau tai leisti.“ (...) Amerika nemėgsta lūzerių, ir tą reikia mums irgi įsisavinti. Darome daug, gausime geresnę partnerystę, ta kryptimi ir dirbame“, – kalbėjo K. Budrys.

Amerika nemėgsta lūzerių, ir tą reikia mums irgi įsisavinti. 

Jis taip pat akcentavo, kad Amerikos karių buvimas Lietuvoje yra strategiškai svarbus atgrasant Rusiją.

„Į tai turime orientuotis ir čia yra prioritetas, lygiai taip pat ir mano darbe“, – pridūrė užsienio reikalų ministras.

Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Remigijus Motuzas tvirtino, kad parlamentarai dar nenuleidžia rankų dėl Baltijos saugumo iniciatyvos, tačiau ir jis ragino nesureikšminti pinigų.

„Vis dėlto svarstant Baltijos saugumo iniciatyvos programą ir jos tolesnį pratęsimą ar finansavimą galėtų iškilti klausimas ir dėl Jungtinių Amerikos Valstijų karių buvimo čia Lietuvoje. Dėl to ta programa yra kompleksinė“, – kalbėjo Seimo narys.

Rugsėjo pradžioje Lietuvos, Latvijos ir Estijos parlamentarai kreipėsi į Jungtinių Amerikos Valstijų Kongresą, prašydami nenutraukti karinės paramos Baltijos šalių regionui.

Laiške akcentuota istorinė Baltijos šalių ir JAV partnerystė, grindžiama bendrais laisvės ir demokratijos idealais, pažymima, kad Baltijos šalys palaikė JAV operacijas Irake ir Afganistane, taip pat remia Taivaną, Izraelį ir Ukrainos suverenitetą bei teritorinį vientisumą.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos parlamentų nariai nurodė, kad Baltijos šalys yra tvirtai pasiryžusios gintis pačios ir kitais metais gynybai skirs daugiau nei 5 proc. savo bendrojo vidaus produkto (BVP), taip pat pabrėžtas Baltijos šalių įsipareigojimas pirkti amerikietišką karinę įrangą.

BNS rašė, kad JAV ketina nutraukti karinę paramą su Rusija besiribojančioms NATO šalims.

Galimi pokyčiai apima finansavimą ir Baltijos saugumo iniciatyvai, pagal kurią Lietuvai bei kitoms valstybėms JAV skiria pinigų įsigyti amerikietiškos ginkluotės, apmokyti specialiąsias pajėgas, gauti žvalgybinę paramą.