Konservatorius Antanas Matulas sako, kad jaunystėje dažnas turi klystkelių, pagundų, tokių kaip marihuanos parūkymas, bet dėl to griežtai bausti – nederėtų.

„Ir mes buvom jauni, visokių „zbitkų“ pridarydavom. Jaunimas net neįsivaizduoja, kad tokių dalykų galima pridaryt, kokius mes darydavom. Aišku, tai buvo ne „žolė“, ne kiti dalykai. Neįsivaizduoju, kaip tas atrodo“, – sako Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas, konservatorius A. Matulas.

Dabar sulaikius su viena marihuanos suktine, numatyta baudžiamoji atsakomybė. Valdantieji siūlo palikti baudą nuo 20 iki 100 eurų. Anot valdančiųjų, dabar šimtai žmonių, dažniausiai jaunuolių, kasmet dėl vienos suktinės gauna teistumus ir visam gyvenimui susigadina reputaciją.

„Dalinami teistumai, t. y., žmonės yra baudžiami pagal baudžiamąjį kodeksą už mažo kiekio narkotinių medžiagų turėjimą be tikslo platinti. Tai reiškia, kad sveikatos klausimus mes bandome išspręsti taikydami baudžiamosios teisės priemones“, – teigia Laisvės partijos atstovė Seime Morgana Danielė.

Pristatydami įstatymą, valdantieji kalbėjo, kad sumažėtų ir į kalėjimus siunčiamų asmenų.

„Anksčiau buvo manipuliuojama tuo, kad čia yra mažas kiekis, nieko tokio, ir kad perpildyti kalėjimai“, – teigia Lietuvos valstiečių ir žaliųjų partijos atstovė, Sveikatos reikalų komiteto narė Asta Kubilienė.

Prokurorai Seime kalbėjo, kad iki šiol nei vienas pirmą kartą su narkotikais sulaikytas žmogus nebuvo pasiųstas į kalėjimą.

„Prokuratūros nuomone, šiandien teisėsauga ir taip ne per griežtai žiūri į tą jaunimą, kuris „pakliūna“ pirmą kartą“, – sako Generalinės prokurorės pavaduotojas Gintas Ivanauskas.

Pernai iškelta per 1100 baudžiamųjų bylų dėl narkotikų turėjimo, dažniausiai, marihuanos. 130 nusižengimų padarė nepilnamečiai. Prokuratūra pabrėžia, kad dabar kalėjimo bausmė apskritai nenumatyta, tik areštas, bet ir jis taikomas, tik jei su narkotikais sulaikytas žmogus yra padaręs kitų nusikaltimų.

„Visais atvejais, kuomet buvo pritaikytos arešto bausmės,  jos buvo taikomos tik tiems asmenims, kurie jau iš anksčiau turėjo galiojantį teistumą“, – teigia G. Ivanauskas.

Mažo kiekio narkotikų dekriminalizavimą palaiko Priklausomybių ligų centras.

„Priklausomybė vis tik yra liga. Psichikos liga, kurią reikia gydyti, o ne bausti. Baudimu mes nei pakoreguosime tų žmonių elgesio, nei jiems padėsime“, – sako Priklausomybės ligų centro direktoriaus pavaduotoja Aušra Širvinskienė.

Narkotikų dekriminalizavimo priešininkai sako, kad sušvelninus bausmes, daugės vartojančių ne tik marihuaną, bet ir „sunkesnius“ narkotikus.

„Toks nebaudžiamumas veda į tai, kad žmogus tuo keliu ir eina toliau“, – teigia sveikatos reikalų komiteto narė A. Kubilienė.

„Tai yra visiškas mitas, paneigtas moksliniais tyrimais. Visi mūsų pacientai, paklausti, kaipgi prasidėjo tas kelias, nurodo visai kitas priežastis, tokias kaip: nepalankios aplinkybės, emocinio ryšio su artimaisiais nebuvimas, per didelis stresas“, – sako Priklausomybės ligų centro direktoriaus pavaduotoja A. Širvinskienė.

Nors akcentuojama marihuana, bet siūloma tik baudas iki 100 eurų taikyti ir už mažo kiekio kokaino, heroino, kitų „sunkiųjų“ narkotikų turėjimą.

„Bandom tą daryti, minimaliai mažindami kitų narkotikų kiekį. Kalbama jokiu būdu ne apie prekybą, o vartojimą, laikymą“, – sako Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas, konservatorius A. Matulas.

„Tiek jaunuoliui, kuris eksperimentuoja, tiek priklausomam žmogui mes siūlome pasikonsultuoti su specialistu ir gauti gydymo paslaugas. O bausmė lieka pagal administracinių nusižengimų kodeksą ir, šiuo atveju, yra proporcingesnė,“ – teigia Laisvės partijos atstovė Seime M. Danielė.

Baudžiamosios teisės ekspertas Raimundas Jurka sako, kad mažo kiekio narkotikų dekriminalizavimas gali suaktyvinti narkotikų rinką.

„Žiūrint į tai, kokie yra tokių veiksmų kaštai, kokia galima atsakomybė, tai jeigu ji  yra švelni, natūralu, kad atgrasymas irgi tampa mažiau veikiantis“, – sako advokatas.

Teisininkai taip pat pabrėžia, kad žmonės gali būti suklaidinti ir turėti dar didesnių bėdų.

Jei žmogus mažą kiekį narkotikų turėtų Lietuvoje, grėstų tik bauda iki 100 eurų, bet jei su tuo pačiu kiekiu narkotikų kirstų sieną, grėstų kalėjimas.

„Nuvykus į Lietuvos-Latvijos pasienio miestelį Latvijoje, įsigijus ten tokių medžiagų ir grįžus į Lietuvą – tai jau būtų kontrabanda, už kurią numatyta baudžiamoji atsakomybė ir taikoma maksimali bausmė – iki dešimt metų laisvės atėmimo“, – situaciją komentuoja advokatas R. Jurka.

Seimo Sveikatos reikalų komitetas pritarė siūlymui dekriminalizuoti mažą kiekį narkotikų. Svarstymai tęsis Teisės ir teisėtvarkos komitete. Jei ir jis neprieštaraus, pataisos keliaus galutiniam balsavimui.