„Čia yra akivaizdu, faktas yra, kad tikrai kažkas jam nutekino ir tikrai kažkas jam pasakė“, – Žinių radijui penktadienį sakė A. Mazuronis.

„Matau tendencingą ir kryptingą, nežinau kieno, bandymą padaryti taip, kad šita istorija arba išvis neišeitų į viešumą (...). Akivaizdu, kad kažkas bandė manipuliuoti faktais ir daryti visą istoriją tokią, kad visuomenė sužinotų kiek galima mažiau“, – kalbėjo jis.

Generalinė prokuratūra prieš savaitę pranešė, kad generalinė prokurorė Nida Grunskienė kreipėsi į Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen, jog būtina spręsti leidimo patraukti baudžiamojon atsakomybėn ar kitaip suvaržyti Seimo nario K. Bartoševičiaus teises klausimą.

Prokuratūros pranešimas paskelbtas porą valandų po to, kai K. Bartoševičius patvirtino atsisakantis Seimo nario mandato, bet šį žingsnį aiškino asmeninėmis priežastimis.

Akivaizdu, kad kažkas bandė manipuliuoti faktais ir daryti visą istoriją tokią, kad visuomenė sužinotų kiek galima mažiau.

Prokuratūra nekomentuoja, kokios pozicijos įtariamasis laikėsi per apklausą. Anksčiau K. Bartoševičius yra paneigęs jam mestus įtarimus, o po to, kai jam buvo pateikti įtarimai dėl keturių vaikų seksualinio prievartavimo ir tvirkinimo, su juo susisiekti nepavyksta.

Seimo opozicijai svarstant, jog informacija apie atliekamą ikiteisminį tyrimą galėjo nutekėti ir būti perduota K. Bartoševičiui, generalinė prokurorė teigė negalinti „nei paneigti, nei patvirtinti“.

K. Bartoševičiaus pareiškimą dėl Seimo nario mandato atsisakymo Vyriausioji rinkimų komisija gavo elektroniniu paštu sausio 20 dieną, apie 20 valandą, jam būnant komandiruotėje. Sausio 24 dieną jo mandatas panaikintas.

Politikas žurnalistams tvirtino, kad tai apgalvotas, ne staiga gimęs, o pribrendęs apsisprendimas. Jis tvirtino palikti Seimą nutaręs dėl asmeninių priežasčių, tai yra sveikatos būklės.

Savo ruožtu opozicija svarsto galimybę šaukti neeilinę sesiją aiškintis, ar buvusiam parlamento nariui nebuvo nutekinta informacija apie jo atžvilgiu atliekamą ikiteisminį tyrimą dėl prievartavimo.

Pasak A. Mazuronio, Darbo partijos frakcija tokiam procesui nesipriešins.

„Sutinku, kad neeilinė sesija turbūt ne pati tinkamiausia vieta atsakinėti į tuos klausimus. Ir rezultatas, kurį mes galime pasiekti toje neeilinėje sesijoje tai, – turbūt labiau tokio politinio signalo siuntimas ar politinio spaudimo priemonė“, – kalbėjo jis.

„Jeigu mes į Seimo tribūną pasikviesime generalinę prokurorę ir Seimo pirmininkę, išgirsime tai, ką dabar girdime iš jų. Ir ta neeilinė sesija tokia bus labiau orinė, politinio spaudimo priemonė, bet reikia pripažinti, kad realaus kokio nors rezultato mes ten vis tiek nepasieksime“, – pažymėjo „darbietis“.

Anot parlamento nario, į sesijos darbotvarkę galėtų būti įtrauktas laikinos tyrimo komisijos sudarymo klausimas bei „bendros teisėkūros iniciatyvos, kurios padeda spręsti seksualinio smurto prieš nepilnamečius atvejus“.

Sprendimą, ar inicijuoti neeilinę sesiją, opozicijos atstovai planuoja priimti penktadienį.

Pasak opozicijos narių, per neeilinę sesiją būtų galima nuspręsti, ar pradėti parlamentinį tyrimą dėl galbūt neteisėtų kriminalinės žvalgybos veiksmų pagal buvusio Lietuvos kriminalinės policijos biuro (LKPB) vyriausiojo tyrėjo Algimanto Martinkaus prašymą.

A. Martinkus antradienį apkaltino buvusius aukštus pareigūnus, kad šie kovodami dėl įtakos jam nurodė be pagrindo sekti tuometinį Valstybės apsaugos sienos tarnybos vadą, dabartinį policijos generalinį komisarą Renatą Požėlą, tuometinį Vyriausybės kanclerį Algirdą Stončaitį, tuometinį Kauno apskrities policijos viršininką Darių Žukauską, Seimo narį ir vėliau aplinkos ministrą Kęstutį Mažeiką, parlamentarą Artūrą Skardžių ir kitus.

A. Mazuronis pažymėjo šiuo klausimu matantis minimalų politikų kišimąsi.

„Tie kaltinimai, kurie buvo išsakyti vieno iš buvusių darbuotojų, yra tikrai labai rimti ir tikrai verti dėmesio. Bet šitoj vietoj aš turiu abejonių, ar politikai galėtų tinkamai atsakyti ten iškeltus klausimus“, – pažymėjo jis.

Eilinė Seimo sesija prasidės kovo 10 dieną.