„Šiandien aš, būdamas opozicijoje, nebesuprantu, kas yra prie vairo užsienio politikoje. Jei ilgą laiką buvo aišku, kad prezidentui pagal Konstituciją priklauso šios funkcijos, tai šiuo atveju man darosi keista, ir aš nebesuprantu, kas Lietuvoje vairuoja užsienio politiką: ar prezidentas, ar buvęs Užsienio reikalų komiteto pirmininkas, kuris dėl aktyvaus vairavimo stiliaus priverstas pasitraukti, ar ministerija“, – „Žinių radijui“ komentuodamas šalyje išsiskyrusias politikų nuomones dėl Taivaniečių atstovybės, teigė parlamentaras.

Vienas iš Seimo pirmininkės pavaduotojų pažymėjo, kad kone pusė Seimo nepalaiko valdančiųjų palaiminto ir Kinijos įniršį sukėlusio sprendimo dėl Lietuvoje įsteigtos Taivaniečių atstovybės pavadinimo.

„Jei sudėtume visas frakcijas, kurios jau pareiškė skeptišką požiūrį į tokius veiksmus ir apie būtinybę peržiūrėti ir taisyti padarytas klaidas – tai pusė Seimo palaiko tokią poziciją. Pusė Seimo yra šis bei tas“, – teigė politikas.

Aš tikrai tikiuosi aktyvesnių veiksmų iš prezidento, kuris tikrai gali imtis realių veiksmų ir gali veikti valstybės užsienio politiką.

Visgi jis pripažino, kad to nepakanka, jog, jo nuomone, būtų ištaisyta klaida – Kinijos ekonominį bei politinį spaudimą sukėlęs Taivaniečių atstovybės pavadinimas.

„Opozicijos realūs veiksmai, pavyzdžiui, bandyti pareikšti poziciją rezoliucijomis... Bet neturint daugumos Seime, visi puikiai suprantame, kad tos rezoliucijos pasibaigs pateikimo stadijoje“, – sakė jis.

Todėl, A. Mazuronio teigimu, ne kas kitas, bet prezidentas turi imtis lyderystės šiuo klausimu.  

„Aš tikrai tikiuosi aktyvesnių veiksmų iš prezidento, kuris tikrai gali imtis realių veiksmų ir gali veikti valstybės užsienio politiką“, – teigė „darbietis“.

„Svarbiausia, kad prezidentas priverstų Vyriausybę, kažkaip šnekėdamas, tardamasis, pakeisti tuos užsienio politikos aspektus, kurie netenkina nemažą dalį politiniame lauke veikiančių žaidėjų. Reikia grąžinti politiką į plataus politinio konsensuso vėžes, kaip kad ir buvo iki šiol“, – sakė parlamentaras.  

„Turi būti ieškoma būdų, kaip oriai, išlaikant savigarbą tiek prieš tarptautinius partnerius, tiek prieš tą patį Taivaną, pakeisti pavadinimą“, – pridūrė jis.

ELTA primena, kad prezidentas Gitanas Nausėda antradienį teigė, kad su juo nebuvo suderintas Lietuvoje atidarytos Taivaniečių atstovybės pavadinimas. Šalies vadovas taip pat pažymėjo, kad klaida buvo pasirinktas ir santykius su Kinija atšaldęs atstovybės pavadinimas.

Tačiau užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis kitą dieną pareiškė, kad Taivaniečių atstovybės įkūrimo veiksmai buvo intensyviai koordinuojami.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad jai apmaudu dėl prezidento G. Nausėdos nuomonės, jog Užsienio reikalų ministerija padarė klaidą, leidusi Taivaniečių atstovybei pavadinime vartoti Taivano vardą.

Lietuvai leidus šalyje veikti Taivaniečių atstovybei, paaštrėjo Vilniaus ir Pekino santykiai. Kinija teigia, kad sprendimas pavadinti atstovybę „taivaniečių“ vardu rodo Taivano mėginimus veikti kaip nepriklausomai valstybei, o tai, komunistinės valstybės atstovų įsitikinimu, prieštarauja „Vienos Kinijos“ politikai. Dėl jai neįtinkančio atstovybės pavadinimo Kinija ėmė Lietuvai taikyti ekonominio ir politinio spaudimo priemones.