Eitynės prasidėjo Lietuvos ir Ukrainos himnais, buvo skaitomos ukrainiečių poetų eilės, tylos minute pagerbti žuvusieji.
Lietuvos ir Ukrainos vėliavomis nešini dalyviai žygiavo nuo ukrainiečių poeto Taraso Ševčenkos paminklo iki Vinco Kudirkos aikštės.
Dalis dalyvių laikė plakatus „Nuo Ukrainos iki Palestinos – okupacija yra nusikaltimas“, „Šiandien Ukraina – rytoj Lietuva“, „ Neužmerk akių karo nusikaltimams“ ir kitus.
Į akciją atvyko ir dalyvių su Palestinos vėliavomis, jų organizatoriai paprašė žygiuoti iš paskos.
Eitynes organizavo visuomeninės iniciatyvos „Ukrainos namai“, „Šaulių leičiai“ ir Lietuvos rašytojų sąjungos pagalbos Ukrainai rašytojų grupė.
Džiaugėsi susirinkusiais
Vienas iš akcijos organizatorių, visuomenininkas Haroldas Daublys BNS sakė besidžiaugiantis, kad susirinko keli šimtai žmonių.
„Mes kviečiame žmones ir žmonėms patinka parodyti tai, ką jie mąsto, tai yra labai europietiškas veiksmas, demonstruojant, kad mes nepaliksime Ukrainos vienos“, – sakė jis
Jis akcentavo, kad šiuo metu svarbiausia nepasiduoti.
„Tikime, kad visos tos perturbacijos yra politinių sprendėjų santykyje ir lūpose, o mes manome, kad tiek Lietuvos, tiek Europos visuomenės, taip pat Amerikos, parodys savo bendrystę, surasime bendrus taškus ir kad vis tiek Ukrainos likimas neliks toks beviltiškas, kaip atrodo šiandien“, – teigė H. Daublys.
Kitas akcijos organizatorius, teisininkas Justinas Žilinskas BNS teigė besitikintis, kad „Ukraina atstovės“, nors dabar ir sunku.
Trečiosios karo metinės minimos JAV prezidentui Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui) pastarosiomis savaitėmis stengiantis apsieiti be Kyjivo ir jį remiančių Europos šalių derybose su Rusija dėl konflikto užbaigimo.
Skatina nesustoti remti Ukrainos
46-erių Donatas Petrošius, trejus metus kartu su Rašytojų sąjunga vežantis paramą į Ukrainą BNS sakė tik vakar grįžęs iš šios šalies.
„Vežam automobilius, mediciną, generatorių, kastuvėlių. Verčiam kolegų rašytojų knygas. Kai kurie jau žuvę, kai kurie rašytojai kovoja fronte“, – teigė jis.
Pasak D. Petrošiaus, svarbiausia nenustoti remti Ukrainos, nes „nieko naujo nesugalvosi“.
Paklaustas kaip vertina šiuo metu vykstančias derybas dėl taikos Ukrainoje, jis pabrėžė, kad politikams kalbant fronte žūsta žmonės.
„Kaip sako ukrainiečiai fronte – ką kalba politikai, yra viena. Jie tai susitaria, tai nesusitaria, tai neranda bendros kalbos, bet visus reikalus atlieka tie, kurie yra fronte ir jie būtent tą dieną, tą akimirką turi kovoti, kautis, kariauti, laikytis, tai jie būtent tą akimirką kovoja“, – akcentavo jis.
Anot jo, Europai buvo naivu tikėtis, kad karas išsispręs savaime.
„Mūsų žemyne vyksta karas ir mes pirmi turime ir turėjome ne tik apie pinigus galvoti, bet ir apie visus gynybos pajėgumus“, – teigė D. Petrošius.
Akcijoje dalyvavusios 47-erių Vilniaus universiteto dėstytojos Eglės Šumskienės teigimu, „jeigu Amerika traukiasi, tai tada Lietuva, kuri taip visą laiką nuosekliai palaikė ir rėmė Ukrainą, turi tarptautiniu mastu dar daugiau atsakomybių prisiimti“.
„Ir mes čia susirinkę turime tą žinutę nešti saviems politikams, kurių matau čia yra“, – BNS sakė ji.
„Su agresoriumi negalima derėtis“
Viešųjų pirkimų srityje dirbanti 35-erių Ingrida Kyguolytė BNS teigė, kad dalyvauja daugumoje Ukrainos palaikymui skirtų renginių, tad šis – nėra išimtis.
„ Tai mažiausia, ką galime padaryti, tai pašalti ir pastovėti su žmonėmis, kurie palaiko tas pačias idėjas, demokratiją, laisvę. Tiesiog nusiraminimas ir mintis, kad irgi kažką gali padaryti“, – sakė ji.
Moteris akcentavo netikinti dabar vykstančiomis derybomis dėl taikos.
„Su agresoriumi negalima derėtis, ypač, kai Ukraina ir Europa buvo palikta už derybų stalo ribų. Tikiuosi, kad tai bus labai didelis spyris Europai“, – teigė I. Kyguolytė.
17-etis moksleivis Saulius Stonkus BNS sakė, kad į eiseną atėjo paskatintas mamos.
„Tačiau ir pats norėjau ateiti, nes tai, kas vyksta tarp Amerikos ir Rusijos iškelia didelių problemų Ukrainai“, – teigė jis.
62-ejų Vilniaus universiteto dėstytoja Violeta Gevorgianienė BNS sakė trečiąsias Rusijos karo Ukrainoje metines pasitikusi slogia nuotaika, tačiau pabrėžė neprarandanti vilties.
„Žiūriu į ukrainiečių tautą ji mane ir žavi, ir stebina. Kažkaip tikiu, kad gal Europa susiims, kažkaip kartu sutelksim jėgas. Tačiau norisi tikėti, kad iš kažkur ta pagalba ateis“, – teigė ji.
Minint trečiąsias Rusijos karo Ukrainoje metines, palaikymo renginiai vyko Seime, kituose Lietuvos miestuose. Vilniuje, prie Ukrainos ambasados, kelios dešimtys rusų opozicijos surengė palaikymo akciją.
