„Nutarimo projekte siūloma iš esmės pritarti įstatymo projekto tikslui, tačiau pasiūlyti Seimui įstatymo projekto nesvarstyti“, – spalio 10-ąją parengto Vyriausybės nutarimo projekto aiškinamajame rašte siūlo ministerija.

Tokį siūlymą ji Vyriausybei teikia atsižvelgdama į tai, kad siekiant tų pačių tikslų jau buvo pakeistas Vartotojų teisių apsaugos įstatymas.

Jame, kaip pažymi ministerija, nuo 2024-ųjų lapkričio nustatyta vartotojų apsauga neteisminio skolų išieškojimo srityje, išieškojimo paslaugų teikėjų pareigos ir baudos už nustatytų reikalavimų nesilaikymą.

„Atsižvelgiant į tai, tikslinga pirmiausia išsamiai ir kompleksiškai įvertinti šio įstatymo nuostatų taikymo praktiką, t. y. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos vykdomos skolų išieškojimo paslaugų teikėjų priežiūros rezultatus ir kylančias problemas“, – nurodė Teisingumo ministerija.

Nutarimo projekte teigiama, kad įvertinusi Vartotojų teisių apsaugos įstatymo taikymo praktiką, Vyriausybė prireikus 2027-aisiais pati parengs ir parlamentui pateiks svarstyti skolų išieškojimą reglamentuojančių įstatymų projektus.

BNS rašė, kad balandį pradėjus svarstyti šį „aušriečių“ įstatymo projektą, Teisingumo ministerija siūlė jam nepritarti.

Tuomet ministerija kritikavo siekį leisti skolų išieškojimu užsiimti tik akcinėms, uždarosioms akcinėms bendrovėms, tikrosioms ūkinėms arba komanditinėms bendrijoms, neleidžiant to daryti fiziniams asmenims ar kitos komercinės veiklos atstovams.

Pasak ministerijos, taip būtų nepagrįstai ribojamos veiklos laisvės bei iniciatyvos ir sudaromos kliūtys konkurencijai.  

„Aušriečių“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio iniciatyva šios frakcijos parengtą įstatymo projektą Seimas pradėjo svarstyti šių metų balandį. Įstatymu siūloma nustatyti licencijavimo tvarką, įmonių teises, pareigas ir atsakomybę.

Siūloma, kad skolų išieškojimo įmonė privalėtų būti apsidraudusi civilinę atsakomybę bent 30 tūkst. eurų.

Priežiūros institucija už jos nurodymų nevykdymą galėtų skirti iki 500 eurų baudas arba panaikinti licenciją, o už pakartotinius pažeidimus – iki 10 proc. pajamų baudas, bet ne mažiau kaip 5 tūkst. eurų.

Įstatymas nebūtų taikomas išieškojimo veiklai, kurią vykdo antstoliai, taip pat skolų išieškojimui, atliekamam valstybės ar savivaldos institucijos viešosios teisės srityje.

Seimo Teisės departamentas projektą yra sukritikavęs ir pateikęs jam beveik 100 pastabų.

Tai ne pirmas kartas, kai parlamentarai siūlo įstatymu reglamentuoti skolų išieškojimo įmonių veiklą. Praėjusioje kadencijoje panašų projektą teikė socialdarbiečiai Andrius Palionis, Rimantė Šalaševičiūtė ir Jonas Pinskus bei „valstietis“ Valius Ąžuolas.