Ministrai DI naudoja nevienodai: vieni ieško informacijos, kiti – restoranų Pereiti į pagrindinį turinį

Ministrai DI naudoja nevienodai: vieni ieško informacijos, kiti – restoranų

2026-11-08 12:19

Dirbtiniam intelektui (DI) vis plačiau skverbiantis į kasdienį ir profesinį gyvenimą, šias technologijas vis dažniau pasitelkia ir valstybės institucijos. Jose DI taikomas įvairioms užduotims – nuo informacijos paieškos ir analizės iki dokumentų rengimo. Pagrindinėms vykdomosioms institucijoms vadovaujančių ministrų įpročiai kiek skiriasi: vieni DI naudoja tarnyboje, kiti – tik asmeniniame gyvenime.

Pridėti kaip pageidaujamą šaltinį

<span>Ministrai DI naudoja nevienodai: vieni ieško informacijos, kiti – restoranų</span>
Ministrai DI naudoja nevienodai: vieni ieško informacijos, kiti – restoranų / J. Kalinsko /ELTOS nuotr.

ELTA kreipėsi į ministerijas ir prezidentūrą, siekdama išsiaiškinti, kaip DI naudojamas šalies institucijų kasdieniame darbe.

Ministrų įpročiai – nuo darbo užduočių iki asmeninių poreikių

Teisingumo ministerijos atstovų teigimu, ministrei Ritai Tamašunienei yra išduota „Microsoft Copilot“ licencija, kurią ji ir jos komanda naudoja informacijai sisteminti. Aplinkos ministerija nurodė, kad ministrė Ieva Andriulaitytė turi „Claude“ licenciją ir prireikus šį įrankį pasitelkia informacijos paieškai. Energetikos ministerijos duomenimis, ministras Lukas Savickas „ChatGPT“ naudoja informacijos paieškai ir sisteminimui.

Tuo metu Susisiekimo ministerijos atstovai nurodė, kad ministras Juras Taminskas tarnyboje DI nenaudoja, tačiau asmeniškai kartais pasitelkia tokius įrankius, pavyzdžiui, ieškodamas restorano vakarienei su žmona. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei prezidentūros atstovai informavo, kad šių institucijų vadovai generatyvinio DI tarnybinėje veikloje nenaudoja.

Dažniausiai naudojamas „Microsoft Copilot“

Ministerijos teigia, kad jų darbuotojai DI dažniausiai pasitelkia informacijos paieškai, sisteminimui ir analizei, dokumentų projektams rengti, tekstams redaguoti, versti bei apibendrinti.

Dažniausiai minimas įrankis – „Microsoft Copilot“. Vidaus reikalų ministerija taip pat nurodė naudojanti „ChatGPT“ ir „Claude“, o Ekonomikos ir inovacijų ministerijos darbuotojai – įvairius bendrosios paskirties DI įrankius. Susisiekimo ministerijos darbuotojai turi prieigą ir prie grafinio dizaino bei vizualinio turinio kūrimo platformos „Canva“ DI funkcijų.

Aplinkos ministerija DI pasitelkia ir didelės apimties dokumentų bei duomenų analizei, teisės aktų projektų vertinimui, tekstų rengimui ir vertimui, Europos Sąjungos bei užsienio šalių praktikos palyginimui. Šie įrankiai taip pat naudojami ataskaitoms, schemoms ir grafikams rengti, programiniam kodui analizuoti bei kurti.

Ne visos ministerijos perka atskiras licencijas

Ne visos institucijos yra įsigijusios atskiras DI įrankių licencijas. Sveikatos apsaugos ministerijos komunikacijos atstovų teigimu, institucijos politinės komandos nariai naudojasi asmeninėmis „Microsoft 365 Copilot“, „Claude“ ir „ChatGPT“ paskyromis.

Energetikos ministerija taip pat nurodė, kad dalis darbuotojų ir ministro komandos narių naudojasi asmeninėmis paskyromis arba nemokamomis įrankių versijomis. Ministerija yra pradėjusi 20 „Copilot“ licencijų įsigijimo procedūrą. Tuo metu Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbuotojai naudojasi „Microsoft Copilot Chat“, įtrauktu į ministerijai suteiktas „Microsoft 365“ licencijas.

Tuo metu Aplinkos ministerija yra įsigijusi 10 komandinių „Claude“ licencijų. Šiuo metu ji taip pat vykdo viešąjį pirkimą dar 40 „Claude“ ir 40 „ChatGPT“ arba lygiaverčių komandinių licencijų. 

Dalis institucijų jau turi DI naudojimo taisykles

Institucijų požiūris į DI naudojimo reguliavimą taip pat skiriasi. Aplinkos ir Vidaus reikalų ministerijos bei Prezidento kanceliarija yra patvirtinusios atskiras DI naudojimo taisykles. Aplinkos ministerijos darbuotojams draudžiama į DI sistemas kelti įslaptintą informaciją, o asmens duomenis galima teikti tik patvirtintoms sistemoms ir esant teisėtam pagrindui. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija darbuotojams taip pat draudžia į DI įrankius kelti tarnybinę, konfidencialią ar įslaptintą informaciją. 

Tuo metu Energetikos ir Susisiekimo ministerijos savo taisykles dar rengia, o Ekonomikos ir inovacijų ministerija nurodė darbuotojams organizuojanti saugaus ir atsakingo DI naudojimo mokymus.

Institucijų atstovai pabrėžia, kad DI laikomas pagalbine priemone, o ne sprendimų priėmėju – darbuotojai privalo patikrinti jo pateiktą informaciją ir prisiimti atsakomybę už galutinį rezultatą. Į DI įrankius taip pat negali būti keliama įslaptinta ar kita teisiškai saugoma informacija.

DI vis plačiau pasitelkiamas ir Europos Sąjungos institucijose. Europos Komisija (EK) dirbtinį intelektą naudoja naujiems teisės aktams rengti ir galiojantiems supaprastinti. 

EK pristatytoje 2026 metų pažangos ataskaitoje nurodoma, kad skaitmeniniai įrankiai padeda darbuotojams palyginti teisės aktus, nustatyti jų dubliavimąsi, prieštaravimus ir galimybes sumažinti reguliavimo naštą.

Naujausi komentarai

Komentarų nėra

Daugiau naujienų