„Žingsnis, kuomet JAV permes papildomus pajėgumus į Europą, tikrai mūsų laukia, nes situacija to reikalauja“, – prieš Vyriausybės posėdį žurnalistams sakė A. Anušauskas.

Vakarų šalys baiminasi galimo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą. Maskva prie kaimyninės šalies sienų yra sutelkusi iki 100 tūkst. karių.

Tuo metu į Baltarusiją bendroms pratyboms šią savaitę atvyko rusų karių. Šis žingsnis, žengtas be įprasto išankstinio perspėjimo regiono šalims, dar labiau padidino įtampą tarp Vakarų ir Kremliaus.

Krašto apsaugos ministro teigimu, į tai tinkamas atsakymas butų „papildomų pajėgumų atsiradimas šitame regione“.

Jis taip pat teigė nevadinantis Rusijos karių dislokavimo Baltarusijoje pratybomis.

„Tai yra ne pratybos, o eskalavimas, dar didesnis situacijos sugrėsminimas. (...) Į tai turime žiūrėti Ukrainos, regioninio saugumo kontekste“, – sakė A. Anušauskas.

Jungtinės Valstijos nerimauja, kad Rusijos karių atvykimas gali nulemti nuolatinį rusų pajėgų, galbūt įskaitant ir branduolinius ginklus, dislokavimą šioje šalyje.

Krašto apsaugos ministro teigimu, branduolinis ginklas visada kelia papildomų grėsmių, tačiau ministras pabrėžė, kad „jis egzistuoja Kaliningrado srityje“.

„Mes aiškiai sakome, Rusija turi šiuos pajėgumus (branduolinio ginklo – BNS) greta NATO valstybių, faktiškai už 100 kilometrų nuo mūsų sienos, – dėstė jis. – Tai yra realios grėsmės, branduolinio ginklo Baltarusijoje dabar nėra dislokuota, bet galimybės tam visada yra, politinis noras iš Aliaksandro Lukašenkos pusės egzistuoja. Kiek tuo noru pasinaudos Rusija, tai, matyt, jau kitas, ateities klausimas.“

A. Anušausko teigimu, Rusija galėtų aiškiai deklaruoti, „kiek jo turi, kokiu pavidalu, kam jis skirtas“.

„To iš Rusijos neišgirsim, išgirsim tik kaltinimus NATO, kad daro kažkokį spaudimą Rusijai“, – dėstė jis.

Kremlius tvirtina, kad kariuomenės manevrai prie Ukrainos yra atsakas į didėjantį NATO dalyvavimą jos įtakos zonoje ir reikalauja, kad Aljansas visam laikui uždraustų Ukrainai tapti jo nare.

Kijevas kariauja su prorusiškais separatistais šalies rytuose nuo 2014 metų, kai Rusija aneksavo Krymo pusiasalį po Ukrainoje įvykusios provakarietiškos revoliucijos.