„Buvo svarstoma, kur galėjo būti dar kartą įsisavinti (pinigai-BNS), jei savivaldybės galėjo įsisavinti, tai buvo siūloma...“, – trečiadienį žurnalistams sakė J. Narkevičius, paklaustas, kodėl Vilniaus ir Trakų rajonai buvo išskirti iš kitų savivaldybių.

Jis nekomentavo, kodėl kitos keturios gausiai tautinių mažumų savivaldybės nebuvo informuotos apie galimybę metų pabaigoje gauti papildomai lėšų pagal 2015 metų Vyriausybės protokolą. Jis numato, kad šešioms tautinių mažumų gausiai gyvenamoms savivaldybėms keliams tvarkyti gali būti skiriama „preliminariai 10 procentų“ daugiau lėšų.

Kaip rašė BNS, tautinių mažumų gausiai gyvenamoms savivaldybėms priskiriamos šešios – Vilniaus rajono, Trakų rajono, Šalčininkų rajono, Švenčionių, Visagino, Ignalinos rajonų. Joms visoms iš Kelių priežiūros ir plėtros programos rezervo jau šių metų gegužę buvo atseikėta po 10 proc. didesnis finansavimas.

Tačiau dviems iš šešių savivaldybių – Vilniaus rajono ir Trakų rajono – spalio pabaigoje pagal šią 10 proc. nuostatą papildomų lėšų atriekta antrąkart, t. y. gerokai viršijant dešimties procentų ribą.

Toks sprendimas priimtas jau tuomet, kai Susisiekimo ministerijos vairą buvo perėmęs Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovas J. Narkevičius.

„Buvo gauti šių savivaldybių administracijų prašymai skirti papildomai KPPP lėšų. Jeigu būtų gauti kitų savivaldybių prašymai skirti papildomai lėšų, joms taip pat būtų skirtos papildomos lėšos“, – teigiama Susisiekimo ministerijos atsakyme.

Jeigu būtų gauti kitų savivaldybių prašymai skirti papildomai lėšų, joms taip pat būtų skirtos papildomos lėšos.

Tačiau kartu ministerija pripažino, kad kitos savivaldybės nežinojo apie galimybę prie jau skirtų papildomų 10 proc. gauti dar lėšų, nes nebuvo informuotos.

„Šito aš nekomentuosiu“, – trečiadienį klausiamas, kodėl nebuvo informuotos likusios savivaldybės atsakė J. Narkevičius.

Jis taip pat aiškino, kad papildomos lėšos spalio pabaigoje savivaldybėms buvo paskirstytos pagal jų teiktus poreikius, prašytas sumas ir pateiktas garantijas, kad darbai bus spėti atlikti.

„Esminis dalykas – viena, kur jau darbai padaryti ir galima už juos jau pervesti (pinigus), kokie jau padaryti į priekį, kitas dalykas – kur dar bus padaryti darbai. Ir tai buvo vertinama – savivaldybės pateikė prašomas sumas su tvirtinimu, kad tie darbai arba bus padaryti, arba bus padaryti. Bet, kokias gatves (tvarkyti) daugumoj sprendžia pačios savivaldybės“, – aiškino J. Narkevičius.

Tačiau Vilniaus rajono savivaldybei papildomi 300 tūkst. eurų spalio pabaigoje buvo skirti jai nepateikus paraiškos su konkrečiais objektais ir nenurodžius konkrečios prašomos sumos.  

Kaip skelbė portalas 15min.lt, visa ši suma savivaldybės sprendimu buvo skirta premjero Sauliaus Skvernelio gyvenamai Upės gatvei Smiglių kaime Vilniaus rajone asfaltuoti.

Buvęs susisiekimo ministras Rokas Masiulis trečiadienį pareiškė, kad Susisiekimo ministerija turėjo žinoti, kad siūlo Vyriausybei skirti lėšas būtent premjero gatvei Vilniaus rajone.

Pasak jo, Kelių programos rezervo lėšos perskirstomos su tikslu, kad būtų panaudotos iki kalendorinių metų pabaigos. Anot eksministro, dėl šios priežasties lėšos skiriamos tiems objektams, kuriuos savivaldybės garantuotai užbaigs iki metų galo.

„Ministerija, prieš pateikdama Vyriausybei tvirtinti, turi patikrinti, ar tai bus padaryta. Taip būdavo daroma visada, bent jau man esant ministru“, – feisbuke rašė R. Masiulis.

J. Narkevičius tikino, kad Susisiekimo ministerija toliau kontroliuoja, ar savivaldybės iš tiesų gebės įsisavinti paskirtas papildomas lėšas keliams.

„Darom kontrolę po tam tikro fakto. Jei yra garantavimas kad bus padaryta ir kur padaryta, ir finansuojamas, taip ir yra. O ar bus padaryti tie įsipareigojimai, tai stebim ir žiūrim. Galbūt dėl to savivaldybės greitai ir atlieka tam tikrus veiksmus“, – sakė ministras.

„Galėjo žinoti, negalėjo žinoti – čia yra interpretacija. Yra savivaldybės poreikis, kad jie būtent... O kam jie skirs, savivaldybė dar nebuvo priėmusi sprendimo, bet garantavo, kad bus“, – aiškino ministras, paklaustas, ar ministerija žinojo, kad skiriami papildomi 300 tūkst. eurų bus nukreipti premjero gatvei tvarkyti.

Premjeras S. Skvernelis antradienį sakė nesikišęs į klausimus, susijusius su jo kaime esančio kelio asfaltavimu. Jis teigia nežinojęs, kad Vyriausybės nutarimu skirtos lėšos bus skirtos asfaltuoti būtent kelią prie jo namų.