„Pradėjome vidaus auditą, pradėjome vidinį tyrimą dėl atsakingų asmenų veiklos tiek ministerijoje, tiek pavaldžiose įstaigose ir sustabdėme visų įstaigų pervedimus šitai įmonei, kol neturime tyrimų rezultatų“, – ketvirtadienį per opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos posėdį sakė Linas Kukuraitis.

Jis pranešė, kad iš globos įstaigų, pirkusių paslaugas iš J. Pagojaus įmonės, paimti visi su tuo susiję dokumentai.

L. Kukuraitis teigė tik šios savaitės pradžioje sužinojęs, kad kelios SADM pavaldžios įstaigos nutarė pirkti paslaugas iš J. Pagojaus įmonės.

„Tas procesas išsirutuliojo labai greitai – jis susijęs su Duomenų apsaugos reglamentu. Per keletą mėnesių, gegužės ir birželio mėnesiais padaryti pirkimai ir pasirašytos sutartys. Buvo labai staigus procesas“, – pasakojo jis.

„Labai kritiškai vertinu šią situaciją, tikrai yra pagrįstų įtarimų, kad tie pirkimai vyko nelabai skaidriai“, – teigė ministras.

Jis pabrėžė, kad kalbama apie mažos vertės pirkimus, o už juos atsakingi įstaigų vadovai.

„Ar jūs tikrai manote, kad, berods, septynios įstaigos, septyni globos namai patys sugalvojo, savarankiškai, taip sutapo per tuos kelis mėnesius ir kreipėsi būtent į šitą įtakingą buvusį socialdemokratą ir pirko iš jo paslaugas?“ – stebėjosi TS-LKD frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis.

L. Kukuraitis pripažino, kad ir jam kyla įtarimų, jog neatsitiktinai skirtingi globos namai nutarė paslaugas pirkti iš tos pačios mažosios bendrijos.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras teigė, kad bus vertinami ir atsakingų ministerijų, ir globos įstaigų darbuotojų veiksmai. Jis neatmetė galimybės, kad po vidinių tyrimų bus kreiptasi į teisėsaugą.

Konservatorius Andrius Navickas stebėjosi, kad globos įstaigos turi „laisvų“ 10 tūkst. eurų, kad juos galėtų išleisti pasimokyti, kaip saugoti asmens duomenis.

„Vidinio tyrimo dalis yra išsiaiškinti, ar tos lėšos racionaliai naudojamos. (...) Matote, baudos, kurias tos įstaigos turėtų mokėti, jeigu būtų nesutvarkytos asmenų duomenų sistemos, būtų daug didesnės“, – argumentavo L. Kukuraitis.

Aiškinsis ir VRM

Tyrimą atlikti žada ir Vidaus reikalų ministerija, nes paslaugas iš J. Pagojaus įmonės pirko jai pavaldi valstybės įmonė „Regitra“.

„Mes nutarėme kreiptis į Viešųjų pirkimų tarnybą ir pradėti vidinį tyrimą“, – trečiadienį BNS sakė socialinės apsaugos ir darbo ministro atstovė spaudai Eglė Samoškaitė.

Pasak jos, 2017-2018 metais su J. Pagojaus vadovaujama mažąja bendrija „Conversio“ pasirašytos septynios sutartys. Už jas pirktos konsultacijos dėl naujų Europos Sąjungos asmens duomenų apsaugos taisyklių.

Pirkimų vertė siekė iki 10 tūkst. eurų. Tokie pirkimai laikomi mažos vertės. Pagal tokių įsigijimų taisykles prekes arba paslaugas galima nusipirkti neskelbiamų derybų būdu.

Vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas trečiadienį savo ruožtu BNS teigė, kad bus įvertinti „Conversio“ paslaugas pirkusių „Regitros“ darbuotojų veiksmai.

„Žinome, koks tai jaunuolis ir kokiai partijai priklausantis, galbūt suveikė seni ryšiai, pažintys, o gal jis labai geras verslininkas“, – apie galimas J. Pagojaus sėkmės viešuosiuose pirkimuose priežastis kalbėjo vidaus reikalų ministras.

Pasiūlė mažiausią kainą

Informaciją apie J. Pagojaus mažosios bendrijos pasirašytas sutartis su socialinės apsaugos sistemos įstaigomis feisbuke paskelbė žurnalistas, visuomenininkas Andrius Tapinas.

Pats J. Pagojus feisbuke rašė, kad visus konkursus laimėjo, nes pasiūlė mažiausią kainą.

„Šiuo metu vykdome apie 20 sutarčių ir susitarimų. Teisines ir viešųjų ryšių paslaugas privačiam ir viešajam sektoriui teikiame greitai ir kokybiškai. Ar brangiau nei rinkoje? Kiek žinau – ne. Pasidomėjus įsitikinti nesunku“, – teigė jis.

Anot J. Pagojaus, jo ir Gintauto Dulsko įkurtoje įmonėje nedaug darbuotojų, nes mažųjų bendrijų dalininkai dirba be darbo sutarčių, o teisininkai dirba pagal paslaugų sutartis.

„Kodėl laimėjome tiek daug vienos srities konkursų? Kaip jau minėjau, mūsų įmonė konsultuoja teisiniais klausimais. ES priimtas (Duomenų apsaugos – BNS) reglamentas yra teisinis klausimas. Esame detaliai įsigilinę į reglamento nuostatas, konsultavomės su kompetentingiausiais ekspertais, puikiai suprantame Reglamente numatytas taisykles ir pasekmes už jų nesilaikymą“, – rašo J. Pagojus.

J. Pagojus užpernai pradėjus dirbti „valstiečių“ ir socialdemokratų koalicijos Vyriausybei buvo siūlomas tapti teisingumo ministru. Jis tuo metu dirbo Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) direktoriumi.

J. Pagojus savo kandidatūrą atsiėmė paaiškėjus, kad 2015 metais jis policijos pareigūnams įkliuvo vairavęs neblaivus – jam nustatyta 0,67 promilės girtumas.

J. Pagojus 2012–2014 metais dirbo J. Bernatonio patarėju, teisingumo viceministro pareigas ėjo nuo 2014 metų. 2016 metų vasarą jis laimėjo konkursą tapti VVTAT direktoriumi, tačiau netrukus atsistatydino iš šių pareigų.