„Apie 75 proc. visų asignavimų vienokia ar kitokia forma pasilieka Lietuvoje“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė ministras.

Pasak jo, šie asignavimai apima su infrastruktūra ir karių aprūpinimu susijusius pirkimus, sumokamus mokesčius ir iš Lietuvos gamintojų įsigijamą ginkluotę ar jos elementus.

Ministro teigimu, krašto apsaugos sistema šiuo metu yra įdarbinusi apie 19 tūkst. žmonių.

R. Karoblis tvirtino, jog likę 25 proc. asignavimų gynybai skiriami ginkluotės pirkimui iš užsienio, tačiau dalis šių pinigų grįžta į Lietuvos biudžetą pridėtinės vertės mokesčio forma.

Šiuo metu Lietuva perka vokiškas pėstininkų kovos mašinas „Boxer“ su Izraelio gamintojų bokšteliu, vokiškas savaeiges haubicas bei norvegiškas vidutinio nuotolio oro gynybos sistemas.

Šių metų pabaigoje arba kitų metų pradžioje Lietuva žada baigti derybas dėl amerikietiškų šarvuotų visureigių įsigijimo.

2018 metais Lietuva krašto apsaugai numačiusi skirti 873 mln. eurų. Vyriausybė planuoja gynybai šiemet skirti papildomai keliolika milijonų eurų, kad finansavimas pasiektų 2 proc. bendrojo vidaus produkto ribą.

Parlamentinės partijos šiuo metu tariasi dėl galimybės iki 2030 metų gynybai skirti 2,5 proc. BVP.

Rožiniai santykiai su Rusija baigėsi

Krašto apsaugos ministras R. Karoblis sako, kad būtina pritarti Vyriausybės siūlymui didinti krašto apsaugos išlaidas ir 2,5 proc. BVP gynybai pasiekti 2030 m. Pasak ministro, šalies gynybą reikia didinti ne dėl sąjungininkų, o dėl augančios Rusijos agresijos regione.

„Savo gynybos sistemą turime stiprinti ne dėl NATO partnerių, o dėl savęs pačių, kad nepriklausomybė, kuri buvo iškovota, ir toliau būtų apginta. Palaikėme gana rožinius santykius su Rusija ir atrodė, kad jie ilgai tęsis, bet matant, kad vyko Gruzijos karas, Ukrainos karas, aišku, kad prognozuoti santykius su Rusija yra sudėtinga. Reikalingi ne tik diplomatiniai, bet ir atgrasymo metodai, tai yra pasiruošimas gintis ir mums patiems, ir su sąjungininkais“, - ketvirtadienį „Žinių radijui“ sakė R. Karoblis.

Palaikėme gana rožinius santykius su Rusija ir atrodė, kad jie ilgai tęsis, bet matant, kad vyko Gruzijos karas, Ukrainos karas, aišku, kad prognozuoti santykius su Rusija yra sudėtinga.

Komentuodamas socialdemokratų lyderio Gintauto Palucko poziciją nepritarti gynybos finansavimo didinimui ir raginimą, užuot didinus asignavimus krašto apsaugai, daugiau pinigų skirti socialinei sričiai, R. Karoblis sako, kad nereikėtų supriešinti šių sričių. Pasak R. Karoblio, neteisingas ir tas mitas, kad krašto apsaugai buvo ir yra skiriama daugiausia biudžeto pinigų. Krašto apsaugos ministras kaip tik pabrėžė, kad krašto apsauga krizės metu buvo būtent ta sritis, kuriai buvo skirta vienas mažiausių finansavimų iš biudžeto.

„Mane jaudina tas sričių supriešinimas, kartais pasakoma, kad krašto apsaugai skirtos didžiausios sumos. Tikrai ne. Socialinei apsaugai skiriama šešis kartus daugiau, švietimui ir sveikatos apsaugai - du kartus. Nesakau, kad turi būti šioms sritims mažiau (...) Buvo situacija, kai kariuomenė išgyveno bado dietą, buvo žiūrima tik į personalo išlaikymą, neturėjome jokių atsargų, kurios krizės metu buvo iššluotos. Visa ginkluotė buvo gaunama labdara. Tuomet neįtikindavom nei savo sąjungininkų pasiruošimui gintis, jeigu reikėtų, galų gale tai taip pat nebuvo atgrasymo mechanizmas mūsų oponentams“, - sakė krašto apsaugos ministras.

Socialdemokratų partijos pirmininkas G. Paluckas kritikuoja naują Vyriausybės pasiūlymą didinti krašto apsaugos išlaidas ir 2,5 proc. BVP gynybai pasiekti 2030 m. Pasak G. Palucko, reikia investuoti į „minkštąjį“ saugumą. Jo teigimu, visuomenės valia taip pat turi būti pasirūpinta, ji turi jaustis ekonomiškai ir socialiai saugi, primena ELTA.

Pasak G. Palucko, krašto apsaugos finansavimas turėtų priklausyti nuo šalies ekonominio augimo perspektyvų, tačiau pirmiausia reikia pasirūpinti visuomenės atsparumu: nacionalinis saugumas yra galia ir valia priešintis.

„Nacionalinis saugumas negali būti susiaurintas tik iki karinės galios didinimo, nes saugumas, mūsų požiūriu, yra galia ir valia priešintis. Nepasitikėjimas valstybe, nepasitenkinimas viešosiomis paslaugomis, emigracija, demografinės problemos rodo, kad visuomenės valia taip pat turi būti pasirūpinta, ir tam reikia skirti deramą dėmesį“, - pabrėžia G. Paluckas.

Visa tai, pasak jo, susiję su visuomenės noru priešintis ir ginti savo valstybę - grėsmėms atsparios visuomenės nariai visų pirma turi jaustis ekonomiškai ir socialiai saugūs. Jis primena, kad Lietuva lig šiol neįgyvendina konstitucinių įsipareigojimų, kuriuos visuomenė patvirtino 1992 m. Pavyzdžiui, dėl nemokamo mokslo, nemokamos medicinos pagalbos ir panašiai.

G. Paluckas sako, kad LSDP svarstytų paremti kompromisinį variantą - susitarime papildomus 0,5 proc. nuo BVP būtų galima numatyti alternatyviai visuotinei privalomai karinei tarnybai.

„Tai, mūsų supratimu, būtų socialinis darbas. Taigi papildomas augimas tektų socialinei sričiai, socialinėms reikmėms. Alternatyvi karinė tarnyba - mūsų siūlomas kompromisas“, - teigia G. Paluckas.

G. Paluckas primena, kad LSDP inicijuotas ir pasiektas susitarimas dėl krašto gynybos - įgyvendinamas, šiemet planuojama pasiekti 2,06 proc. nuo BVP finansavimą. Tapdama NATO nare, Lietuva įsipareigojo krašto apsaugai skirti 2 proc. nuo BVP finansavimą.

Tokį G. Palucko požiūrį kritikuoja konservatorė Rasa Juknevičienė.

„G. Paluckas pranešė būsiąs europinis socialdemokratas, todėl pasisakantis prieš išlaidas gynybai ir prieš karo prievolę. Tačiau iš karto po mūsų diskusijos „Savaitė“ parodė siužetą apie Švedijos socialdemokratus, kurie ne tik stipriai didina gynybos išlaidas, bet ir grąžino šauktinius. Socialdemokratija nėra medinė ideologija, Gintautai. Gyvenimas yra ideologija“, - savo feisbuko paskyroje rašė R. Juknevičienė.

Konservatorė Rasa Juknevičienė sakė, kad norit išlaikyti sąjungininkus NATO aljanse reikia didinti gynybos išlaidas, nes „2 proc. - tai yra tik grindys“.

„Mūsų situacija labai rimta. NATO čia atėjo mums padėti ne todėl, kad jie neturi kur dėti pinigų. NATO šiandien kalba jau ne apie 2 proc. 2 proc. - yra grindys, nuo kurių reikia atsispirti. Jeigu mes norime savo sąjungininkus čia išlaikyti, jeigu mes norime, kad Jungtinės Amerikos Valstijos čia būtų su savo nuolatinėmis bazėmis ar rotacinėmis kokiomis nors (pajėgomis), tai mes negalime kalbėti taip, kaip dabar kalba šitas žmogus“, - sakė R. Juknevičienė.