„Tikrai niekas neneš į Seimą jokio stambinimo, jeigu koalicija nepritars“, – antradienį per Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos Seime posėdį sakė ministras.

Anot jo, dar svarstoma, kaip bus įgyvendinamas trečiasis policijos pertvarkos etapas.

Ministras garantavo, kad Viešojo saugumo tarnybos (VST) neplanuojama jungti prie Policijos departamento, tačiau vyriausiųjų komisariatų stambinimo kol kas neatsisakoma.

„Gyvenime nepagalvojau, kad praėjusią kadenciją kartu su socialdemokratais oponavus stambinimui, dabar teks socialdemokratų ministrą matyti atnešant iš esmės Bilotaitės (buvusios konservatorių vidaus reikalų ministrės – BNS) idėjas. To tikrai nesitikėjau“, – išklausiusi V. Kondratovičius kalbą teigė Demokratų frakcijos narė Agnė Širinskienė.

„Vidaus reikalų ministerija leidžia įgyvendinti konservatorių ministrės Bilotaitės statytinio Paulausko (policijos vadovo – BNS) anksčiau stumtą reformą, kuriai anos kadencijos Seimas pasipriešino“, – stebėjosi ir Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis.

„Ar jūs manote, kad Bilotaitės ir konservatorių Vyriausybės sudėliotas regioninės politikos naikinimo planas turi būti tęsiamas šitoje daugumoje?“ – klausė jis.

VST liks savarankiška

V. Kondratovičius antradienį užtikrino, kad VST jungti prie Policijos departamento, kaip siūlė ankstesnė Vyriausybė, neplanuojama.

„Mes tikrai matome, kad Viešojo saugumo tarnyba turėtų būti atskira institucija“, – sakė ministras.

Anot jo, VST atlieka svarbias funkcijas, todėl reikėtų kalbėti apie šios tarnybos stiprinimą.

Seimas 2023 metų rugsėjį po pateikimo pritarė Vyriausybės pateiktam siūlymui pertvarkyti VST. Tačiau vėliau klausimas įstrigo Seimo komitetuose.

Tarnybos pertvarką anksčiau kritikavo opozicijoje buvę dabartiniai valdantieji.

Reformą inicijavusi Vidaus reikalų ministerija (VRM) tvirtino, kad VST, prijungus prie policijos, ne tik kad nenukentėtų, o būtų stiprinama.

VST yra atsakinga už viešosios tvarkos atkūrimą ekstremalių, krizinių situacijų metu, konvojavimo vykdymą, strateginių objektų apsaugą. Karo atveju ji taptų Lietuvos ginkluotųjų pajėgų dalimi.

Pasak V. Kondratovičiaus, minėtą įstatymo projektą reikėtų grąžinti Vidaus reikalų ministerijai.

Pasiteisinęs eksperimentas

Pagal trečiąjį policijos pertvarkos etapą, taip pat numatyta stambinti vyriausiuosius policijos komisariatus (VPK).

Ministro teigimu, dėl to dar vyksta diskusija.

„Matome, kad situacija kitose ne policijos, o kitose statutinėse struktūrose (...) einama į stambinimą. Tam tikri regionai pagal našumą yra gerokai labiau apkrauti nei kiti, dėl to reikia atlikti analizę“, – kalbėjo jis.

„Mūsų pozicija – tęsti, kas pasiūlyta, bet reikalinga analizė“, – pridūrė ministras.

V. Kondratovičius svarstė, kad būtų galima apjungti ne pačius komisariatus, o konsoliduoti tam tikrus padalinius pagal funkcijas.

Kaip gerą konsolidacijos pavyzdį jis nurodė jau penkerius metus trunkantį eksperimentą, kai Šiaulių ir Telšių apskričių vyriausieji policijos komisariatai dirba drauge.

Vidaus reikalų ministro teigimu, šiuose regionuose sumažėjo nusikaltimų, viešosios tvarkos pažeidimų, palyginti 2020 ir 2024 metus, be to, padidėjo pasitikėjimas policija.

„Kada Šiaulių VPK policijos pareigūnai pradėjo jungtis prie bendrų operacijų ir pradėta koordinuoti iš Šiaulių VPK, tai padėjo suvaldyti rizikas ir veiksmingai, efektyviai veikti šitoje srityje“, – tvirtino jis.

Pasak V. Kondratovičiaus, šis pavyzdys rodo, kad pasirinkta teisinga kryptis – sumažėjo vadovų, lengviau padengti pareigūnų trūkumą.

Bijo likti podukros vietoje

Telšiuose rinkta Seimo narė demokratė Agnė Jakavičiutė-Miliauskienė tvirtino, kad realybė Telšiuose nėra tokia gera, kaip tvirtina policijos vadovybė ir Vidaus reikalų ministerija.

Anot jos, eksperimentu nepatenkinti vietos policijos pareigūnai.

„Fonas yra toks, kad dalis pareigūnų, jeigu vis dėlto būtų padėtas galutinis taškas ir jis būtų padėtas Šiaulių naudai, jie išeitų iš sistemos“, – sakė A. Jakavičiutė-Miliauskienė.

Parlamentarės teigimu, pareigūnai kviečiami mažomis grupelėmis pasikalbėti ir jiems siūloma pasirašyti naujas darbo sutartis dėl perėjimo į Šiaulių apskrities VPK. Jos duomenimis, tai padaryti siūloma maždaug 100 Telšių pareigūnų.

„Taip, jiems deklaruojama, kad nauja darbo vieta bus Telšiai, kad darbas bus nuotoliu, bet pareigūnai tai vertina visai kitaip. Tos pajėgos Telšiuose liks daug mažesnės“, – po frakcijos posėdžio žurnalistams sakė parlamentarė.

Anot jos, pareigūnai nuogąstauja, kad turės važinėti į Šiaulius, o kol jie bus kelionėje, lėtės reagavimas į įvykius.

„Šiauliai yra daug didesnis miestas, manau, kad jėgos bus labiau telkiamos į Šiaulius, į bylų išaiškinimą ten“, – įsitikinusi Seimo narė.

„Šiuo metu ne atlyginimas motyvuoja pareigūnus, bet kaip suprantu, jiems ta sąlyga, kad reikės dirbti Šiauliuose, vadovybė bus Šiauliuose, jie abejoja ir dėl kintamųjų dalių paskirstymo, dėl koeficientų dydžio. Suprantame, kad Telšiai Šiauliams bus podukros vietoje“, – kalbėjo ji.

V. Kondratovičius užtikrino, kad Telšių policijos VPK neketinama naikinti, daliai pareigūnų tik siūloma keisti pavaldumą.

„Keista, gerbiamas ministre, girdėti iš jūsų, kuris turite ambiciją kalbėti apie regioninę politiką ir kurti Regionų ministeriją, jeigu mes naikiname regioninius teritorinius padalinius? Išėjo komisariatai iš mažesnių miestų, liko uždarytos, užkaltos komisariatų durys, nuleistos žaliuzės“, – sakė buvęs policijos vadovas, dabartinis demokratų lyderis S. Skvernelis.

„Po kiekvienos tokios reformos skaičiai visada yra geresni, bet realiai ne skaičiai gina žmones, o pareigūnai, kurių nėra kasdienėje veikoje, jų trūkumas yra milžiniškas ir kiekvienas toks bandymas optimizuoti rodo pareigūnų mažėjimą“, – kalbėjo jis.

Seimo narys Domas Griškevičius pabrėžė, kad dėl tokios situacijos esama daug nerimo, todėl Demokratų frakcija Seime nepalaikys policijos komisariatų jungimo.

Reforma vykdoma etapais

Policija pertvarka vykdoma kelerius metus etapais.

Iki 2021-ųjų spalio visose policijos įstaigose centralizuotos vykdomos administravimo funkcijos – dokumentų valdymo, viešųjų pirkimų, buhalterinės apskaitos, asmenų aptarnavimo, imuniteto ir vidaus tyrimų ir kitos.

Pernai prie Policijos departamento prijungtos kelios specializuotos policijos įstaigos.

Vėliau norėta į vieną juridinį asmenį sujungti visas policijos sistemos įstaigas, teritorijos priežiūrą pavedant penkiems Policijos departamento padaliniams – apygardų vyriausiesiems policijos komisariatams.

Po šių pokyčių veiklą vykdytų penki Policijos departamento struktūriniai padaliniai – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio apygardų vyriausieji policijos komisariatai.

Šie pokyčiai planuoti nuo praėjusių metų liepos 1 dienos, tačiau tam kol kas nesulaukta politinio pritarimo.