„Šiuo metu gerokai sumažėjęs žmonių, kurie gyvena apgyvendinimo centruose, skaičius, tai susiję su tuo, kad tie žmonės gali išeiti, grįžti. Kaip matome tendencijas, šiuo metu apie 600 žmonių yra likę“, – trečiadienį BNS sakė Agnė Bilotaitė.

„Ką noriu patikinti, tai tikrai visa sveikatos priežiūra, visos paslaugos yra teikiamos ir užtikrinamos. Žinoma, visada galima kritikuoti“, – pridūrė ji.

Ministrė priminė, kad šiuo metu kuriama Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai pavaldi įstaiga, kuri bus atsakinga už migrantų priėmimą ir apgyvendinimą.

Ką noriu patikinti, tai tikrai visa sveikatos priežiūra, visos paslaugos yra teikiamos ir užtikrinamos. Žinoma, visada galima kritikuoti.

„Manau, kad ateityje tai palengvins visą procesą ir leis jį gerokai geriau organizuoti, nes dabar matome, kad, kai pareigūnai turi tuo užsiimti, žinoma, kyla įvairių klausimų“, – sakė A. Bilotaitė.

Ji tvirtino negalinti detaliau komentuoti kritikos dėl sveikatos priežiūros paslaugų užtikrinimo, tačiau akcentavo, jog Lietuvos pareigūnai nuo pat neteisėtos migracijos pradžios bendradarbiavo su nevyriausybinėmis, tarptautinėmis organizacijomis, reagavo į jų pastabas.

Antradienį „Medikai be sienų“ paskelbė pranešimą spaudai, kuriame pasmerkė Lietuvos elgesį su neteisėtai į šalį patekusiais ir sprendimo dėl prieglobsčio laukiančiais migrantais, jį pavadino „sistemine diskriminacija“.

Pasak organizacijos, laikinas sulaikymas kai kurių tautybių migrantams pratęsiamas dažniau nei kitiems, pažeidžiamoms grupėms priklausantys migrantai ilgą laiką praleidžia sulaikyti, o tai neigiamai veikia jų psichinę būklę. Pranešime teigiama, kad daugelis sulaikytų asmenų ištvėrė „giliai traumuojančias patirtis“, o Lietuvos pareigūnai, užuot pasirūpinę jų poreikiais, didina traumuotų žmonių kančią laikydami juos nežinioje ir nelaisvėje.

„Medikai be sienų“ reikalavo nedelsiant nutraukti ilgalaikį sulaikymą Lietuvoje.

Praėjusiais metais iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai atvyko beveik 4,2 tūkst. migrantų. Prieš metus kilusį migrantų iš Baltarusijos antplūdį Lietuva vadina Minsko režimo hibridine ataka ir kaltina jį neteisėtos migracijos organizavimu.

Šie migrantai buvo apgyvendinti Užsieniečių registracijos centruose.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas šiemet paskelbė, jog Lietuvos teisės normos, nesuteikiančios galimybės neteisėtiems migrantams prašyti prieglobsčio ir leidžiančios juos sulaikyti vien dėl patekimo į šalį neteisėtai, prieštarauja Europos direktyvoms.

Šiuo metu migrantų judėjimas gali būti ribojamas iš viso iki 18 mėnesių, tačiau daugelis jų paleidžiami po 12-os.

Statistika rodo, kad gavę teisę laisvai judėti po Lietuvos teritoriją migrantai pabėga į užsienį.