Jiems dar pritarti turės Seimas. Krašto apsaugos ministerija (KAM) prašo, kad Kapčiamiesčio poligono įstatymas būtų svarstomas skubos tvarka.
„Tikiu, kad projektas, kurį palaikysime, yra optimalus. (...) Daug kartų diskutuota, daug bendrauta su savivaldybe, su bendruomene, tiek girdint, tiek atsakant į klausimus“, – Vyriausybės posėdyje kalbėjo krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.
Numatyta, kad Kapčiamiesčio poligono teritorija apimtų apie 14,6 tūkst. hektarų, kur šiuo metu yra beveik 2 tūkst. privačių sklypų, didžioji dalis jų – miško paskirties žemė.
Numatyta, kad nekilnojamojo turto savininkams, kurių žemė ar kitas turtas paimamas objektui, bus atlyginama pinigais pagal atkuriamąją arba lyginamąją vertę.
Turto vertinimą atliks nepriklausomi vertintojai, kurių paslaugas apmokės KAM, bus pasirinkta ta vertė, kuri yra didesnė.
Taip pat bus papildomai atlyginami poligono įrengimo nulemti neturtiniai praradimai.
Už gyvenamosios paskirties statinį, esantį gyvenamojoje teritorijoje, savininkui numatoma išmokėti po daugiau nei 51 tūkst. eurų siekiančią kompensaciją, o už žemės ūkio, miškų ūkio paskirties sklypą ar komercinį statinį – virš 5 tūkst. eurų išmoką.
BNS anksčiau rašė, kad 51 tūkst. eurų išmokas gaus 13 sodybų savininkai, kurie privalės išsikelti, nes jų turtas patenka į planuojamą šaudyklų teritoriją.
Tuo metu į mokomąją teritoriją patenkančio turto savininkams bus siūloma 22 minimaliųjų mėnesinių algų (MMA) arba daugiau nei 25 tūkst. eurų siekianti kompensacija už neturtinius praradimus. Į šią teritoriją patenka 77 sodybos, jų savininkai galės rinktis – likti ar parduoti turimą turtą.
Taip pat į tokią kompensaciją pretenduos penkių sodybų savininkai, kurių turtas yra tarp poligono teritorijos ir sienos su Lenkija.
Ministro teigimu, tie turto savininkai, kurie gali rinktis, ar parduoti turtą, galės apsispręsti per 60 mėnesių nuo specialaus poligono steigimo įstatymo įsigaliojimo.
Kaip rašė BNS, poligonas Lazdijų rajone, Kapčiamiestyje, steigiamas tokį sprendimą pernai gruodžio viduryje priėmus Valstybės gynimo tarybai (VGT).
Šis sprendimas sukėlė dalies vietos gyventojų ir kitų asmenų pasipiktinimą, dėl to rengtos įvairios protesto akcijos. Įtikinėti bendruomenės į Kapčiamiestį vyko ir prezidentas Gitanas Nausėda, ir krašto apsaugos ministras.
Numatomo poligono vietą Krašto apsaugos ministerija motyvuoja strategine teritorijos padėtimi prie vadinamojo Suvalkų koridoriaus, kuri yra tinkamiausia siekiant reikšmingai sustiprinti Lietuvos gynybinius pajėgumus.
Naujame poligone vienu metu galėtų treniruotis 3,5–4 tūkst. karių. Didesnės pratybos poligone vyktų maždaug penkis kartus per metus ir truktų iki dešimties dienų, o mažesnės apimties vyktų nuolat.
Vyriausybė taip pat pritarė Tauragės poligono išplėtimui į Jurbarko savivaldybę, dvigubai padidinant jo plotą.
Šis poligonas įkurtas 2024 metų lapkritį. Dabar jį norima išplėsti valstybinės žemės sklypuose ir valstybinėje žemėje, kurioje žemės sklypai nėra suformuoti.
Projekte numatyta, kad nepaisant išplėtimo, Tauragės karinis poligonas bus naudojamas tik manevrui ir jame bus statomi nesudėtingi statiniai, reikalingi karinio poligono veiklai užtikrinti.
Kadangi plėtros teritorijoje yra saugomų teritorijų – Karšuvos giria ir Kaskalnio geomorfologinis draustinis, taip pat buveinių apsaugai svarbių teritorijų, kur ribojama arba draudžiama veikla, institucijos bus įpareigotos stebėti šių teritorijų būklę ir imtis veiksmų, kad neigiamas poveikis saugomoms teritorijoms, kurio neįmanoma išvengti dėl poligonų įkūrimo, būtų kompensuojamas įsteigiant lygiavertes saugomas teritorijas kitose vietose.
(be temos)