Naujienų portalo „Delfi“ užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ spalio 16-30 dienomis atliktos apklausos duomenimis, statistiškai reikšmingai pakrito Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos (LVŽS) palaikymas. Tuo pačiu padidėjo atotrūkis tarp pirmoje vietoje stabiliai besilaikančių konservatorių ir „valstiečių“. Rugsėjį Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) reitingas buvo 19,2 proc., LVŽS - 18,3 proc., o spalį TS-LKD palaikymas liko 19 proc., LVŽS smuktelėjo iki 15,2 procento.

„Spinter tyrimų“ vadovas, sociologas Ignas Zokas sutiko, kad LVŽS reitingo pokytis yra reikšmingas pasikeitimas, kurį galima stebėti spalio mėnesio apklausoje, tačiau jis jo nesureikšmino. „Kitą mėnesį gali viskas vėl susibalansuoti“, – sakė I. Zokas. Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad LVŽS deleguoto premjero reitingas lieka stabilus. Rugsėjį jo palaikymas buvo 18,4 proc., o spalį – 18,5 proc., ir jis tebėra pirmoje vietoje tarp labiausiai palaikomų visuomenės veikėjų, kurie vertinami pagal tinkamumą užimti Vyriausybės vadovo poziciją.

Vyriausybės reitingas, susumavus teigiamus ir greičiau teigiamus vertinimus, netgi išaugo 5,2 proc. – nuo 24,6 proc. rugsėjį iki 29,8 proc. spalį. I. Zokas sako, kad kartais taip nutinka, jog labai stipri kritika kieno nors atžvilgiu sukelia priešingą reakciją. Jis neatmetė, kad ir šiuo atveju su Vyriausybės reitingu galėjo taip atsitikti. Sociologas taip pat išskyrė, kad Tvarka ir teisingumas įsitvirtina savo elektoratą. Šios partijos reitingas rugsėjį buvo 5,4 proc., o spalį - 6,2 proc. Bei tai, kad tarp suskilusių socialdemokratų geriau sekasi klasikinei partijai, kuriai vadovauja Gintautas Paluckas, nei Gedimino Kirkilo vadovaujamiems „socdarbiečiams“. Socialdemokratų reitingas rugsėjį buvo 5,4 proc., o spalį – 6,2 proc., „socdarbiečių“ – atitinkamai 4,4 proc. ir 3,5 procento.

Kitų žemiau išrinkimo į Seimą ribos esančių partijų reitingas kito nereikšmingai. Darbo partijos palaikymas rugsėjį buvo 4,7 proc., o spalį – 4,6 proc., Liberalų sąjūdžio – atitinkamai 4,5 proc. ir 3,4 proc., Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – atitinkamai 4,5 proc. ir 4,3 proc., Lietuvos centro partijos – atitinkamai 3 proc. ir 3,3 proc.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslo instituto profesorė Ainė Ramonaitė neatmetė, kad „valstiečių“ reitingo smuktelėjimas galėjo būti susijęs ir su jų frakcijai Seime priklausančio Vytauto Bako kritika partijos vadovybei. „Gal tai susiję su tam tikrais vidiniais nesutarimais. V. Bakas, kuris yra laikomas S. Skvernelio žmogumi, buvo pasakęs nemažai kritiškų dalykų. Gal - su tuo susiję“, – teigė A. Ramonaitė.

Pasak mokslininkės, kol kas sunku kalbėti apie kokį nors stabilų „valstiečių“ elektoratą, nes jie iki 2016 m. rinkimų niekada neturėjo tokio palaikymo. Tačiau pastebima, kad dalis rinkėjų emociškai save sieja su šia partija, o ne tik už ją balsavo iš bėdos. „Galima manyti, kad ta dalis žmonių liks jiems ištikimi, nes jie net ir neigiamas žinutes žiniasklaidoje gali interpretuoti savaip“, – sakė A. Ramonaitė.

Politologė nemano, kad konservatoriai turi daug potencialo reikšmingai susižerti paramą iš nusivylusiųjų „valstiečiais“. „TS-LKD visą laiką turėjo tą problemą, kad didelės dalies daugiau vyresnio amžiaus provincijoje gyvenančių žmonių ji iš principo yra nemėgstama, ir kad ir ką jie darytų, dalies žmonių niekada nepatrauks į savo pusę. Sunku tikėtis, kad kažkokia labai didelė „valstiečių“ elektorato dalis galėtų pereiti TS-LKD. Tie elektoratai yra pakankamai skirtingi“, – sakė A. Ramonaitė.

„Tvarkiečių“ įsitvirtinimą reitinguose politikos mokslininkė iš dalies siejo su Darbo partijos populiarumo smukimu. Jų elektoratai labai stipriai persidengia. „Darbo partijos populiarumas yra visiškai sumenkęs, tai tie rinkėjai vis tiek kažkur turi pasidėti, tai turbūt Tvarka ir teisingumas jiems atrodo toks priimtiniausias variantas. Kita vertus, Tvarka ir teisingumas aktyviai veikia tam tikrose vietovėse. Galbūt ir tas ištempia juos“, – sakė A. Ramonaitė.

Politikos mokslininkei taip pat logiška atrodo tai, kad socialdemokratų ir „socialdarbiečių“ konkurencinėje kovoje laimi socialdemokratai. „Kiek matosi po 2016 m. rinkimų – už socdemus balsavo tie, kurie yra ištikimi tos partijos rėmėjai . Dalis jų sako: „visą laiką už tą partiją balsuoju, todėl ir balsavau“. Tai yra įpročio dalykas. Jie palaiko partiją kaip instituciją, o ne atskirus veikėjus“, – „Delfi“ sakė A. Ramonaitė.

Tarp visuomenės veikėjų, kurie yra laikomi tinkamiausiais užimti premjero postą, vis dar pirmas yra S. Skvernelis, kurį spalį palaikė 18,5 proc., o rugsėjį –18,4 proc. apklaustųjų. Antroje vietoje liko TS-LKD lyderis Gabrielius Landsbergis, kurio reitingas spalį buvo 9,5 proc., o rugsėjį – 9,7 proc., trečioje vietoje likusios socialdemokratės europarlamentarės Vilijos Blinkevičiūtės palaikymas atitinkamai buvo 6,1 proc. ir 4,8 procento. Ketvirtoje vietoje liko Gitanas Nausėda, kurį spalį palaikė 6 proc., o rugsėjį – 6,2 proc., „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio reitingas buvo atitinkamai 5,6 proc. ir 4,9 proc. , parlamentaro Algirdo Butkevičiaus – atitinkamai – 4,7 proc. ir 5 procentai. Konservatorių Andrių Kubilių šiose pareigose spalį matė 3,6 proc., o rugsėjį – 3,9 proc., europarlamentarą Antaną Guogą – atitinkamai 2,9 proc. ir 2 proc., parlamentarę Ingridą Šimonytę – atitinkamai 2,2 proc. ir 3,5 proc., o Darbo partijos lyderį Viktorą Uspaskichą – atitinkamai 2,1 proc. ir 2,2 proc. apklaustųjų, skelbia „Delfi“.