Apie Rusijos grėsmę kalba ne tik Baltijos šalys ir Lenkija, bet ir NATO generalinis sekretorius Markas Rutte.
„Mes – kitas Rusijos taikinys, tad jau esame pavojuje. Kai praėjusiais metais tapau NATO generaliniu sekretoriumi, įspėjau, kad tai, kas vyksta Ukrainoje, gali nutikti ir sąjungininkėms šalims“, – sakė jis.
Tai atsispindi ir Lietuvos nacionalinėje gynybos strategijoje.
„Rusija ne tik pasiryžusi naudoti karinę jėgą, bet ir geba atstatyti pajėgumus, kuriuos praranda Ukrainoje“, – aiškino krašto apsaugos viceministras Karolis Aleksa.
Strategijoje kalbama apie 2030 metus, tačiau rizika, kad NATO gali būti išbandytas ir anksčiau, didėja.
„Iki 2030 metų karinio konflikto tikimybė gali augti“, – teigė K. Aleksa.
Pasak opozicijos, Rusija yra pagrindinis pavojus ir po kelerių metų gali būti pasirengusi testuoti NATO, tačiau problema ta, kad gynyba ir karyba nuolat kinta.
„Mes turime ruoštis naujai karybai ir gynybai. Tai esminis momentas, kurio trūksta Nacionalinio saugumo strategijoje“, – tvirtino konservatorių pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Anot kitų opozicijos politikų, šis dokumentas – ne tik strategija, bet ir pasaulio procesų apžvalgos kratinys.
„Štai, gavome tokį neadekvatų kratinį“, – kalbėjo Seimo Užsienio reikalų komiteto narys Giedrimas Jeglinskas.
Strategijoje taip pat kalbama apie imigracijos grėsmes, religinį ekstremizmą ir mažėjantį gimstamumą.
„Kalbame apie gimstamumo problemą ir apie tai, kad ją reikia spręsti. Imigracijos aspektai taip pat yra kritiškai svarbūs per saugumo ir integracijos prizmę“, – tikino K. Aleksa.
„Esu pasiūlęs valstybinės kalbos reikalavimus atvykstantiems šeimos nariams. Jei pasiūlymas bus priimtas, tai gali reikšti, kad kitais metais papildomai atvyks 60–80 tūkst. žmonių“, – teigė L. Kasčiūnas.
Pasak ekspertų, strategijoje daug gerų idėjų, tačiau jos išdėstytos taip detaliai, kad žmogus gali ir pasimesti.
„Kyla klausimas, kokie bus prioritetai įgyvendinant šią strategiją?“ – svarstė TSPMI dėstytojas Deividas Šlekys.
Opozicija teigia, kad grėsmes turėtų įvardyti ne biurokratai, o aukščiausi šalies vadovai.
„Prezidentas atsisėda vakare prie židinio, šalia – premjerė, tada užsirūko cigarą ir nuo balto lapo pradeda dėlioti saugumo kontūrus“, – vaizdžiai kalbėjo G. Jeglinskas.
LNK.LT primena, kad atnaujinta strategija bus svarstoma Valstybės gynimo taryboje, vėliau vėl grįš į Vyriausybę, o galutinį sprendimą priims Seimas.
(be temos)