Baltarusijos lyderis A. Lukašenka pabandė atsiprašyti dėl balionų į Lietuvą. Bet tuo pačiu ir pasišaipė – kalbėjo apie balionėlius ir kaltę galiausiai suvertė lietuviams.

„Jei būsime įtikinti, kad tai mūsų kaltė, o jie bando mus įtikinti – atsiprašysime. Tikrai. Bet jei ten kažkokie oro balionėliai su cigaretėmis skrenda į jų pusę, esu įsitikinęs, kad klausimą reikia spręsti ten. Juk jie neskrenda į niekur. Kažkas ten juos priima. Kažkas yra suinteresuotas“, – kalbėjo faktinis Baltarusijos vadovas A. Lukašenka.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Prezidentas G. Nausėda A. Lukašenkos žodžiuose išgirdo, kad diktatoriui skauda.

„Aliaksandro Lukašenkos kreipimasis ir mėginimas atsiprašyti – tai indikatorius, kad skauda, kad į tai reaguojama. Norisi, kad skaudėtų labiau ir kad suprastų, jog visi veiksmai, nukreipti prieš Lietuvą, turės atoveiksmį“, – pabrėžė Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda.

A. Lukašenka teisus – kontrabandinės baltarusių cigaretės Lietuvoje yra laukiamos.

„Lietuvoje ketvirtadalis parduodamų cigarečių yra kontrabandinės“, – nurodė G. Nausėda.

Norisi, kad skaudėtų labiau ir kad suprastų, jog visi veiksmai, nukreipti prieš Lietuvą, turės atoveiksmį.

Rūkaliui pakelis kontrabandinių cigarečių – vis tiek išlaidos. O A. Lukašenkos režimui – labai pelningas pajamų šaltinis.

„Iš vieno pakelio uždirbami 3–4 eurai. Tai yra kontrabanda, kuri skirta režimui išlaikyti, finansuoti ir jis yra ja suinteresuotas“, – teigė G. Nausėda.

Policijos vadas sako, kad cigarečių kontrabandininkai jau žinomi.

„Dauguma asmenų, vienaip ar kitaip užsiimančių kontrabanda, jau yra žinomi, bet turime surinkti visą įrodomąją bazę. Viena yra žinoti, kad asmuo gali užsiimti veikla. To nepakanka – reikia surasti, surinkti, uždokumentuoti ir turėti įrodymus“, – aiškino policijos generalinis komisaras Arūnas Paulauskas.

Bet organizatoriai nepasiekiami, nes yra Baltarusijoje.

„Kaip bebūtų gaila, Baltarusijos pusė ir ten esantys organizatoriai mums objektyviai yra sunkiai pasiekiami“, – kalbėjo A. Paulauskas.

Anot G. Nausėdos, tarp organizatorių – ir A. Lukašenkos tarnybos.

„Specialios kompanijos, KGB dalyvauja realizuojant cigaretes gaminančių kompanijų produkciją“, – teigė prezidentas.

Seimo opozicija surengė diskusiją. Pakvietė ekspertų, gynybos pramonės įmonių. Skelbė, kad pristatys naujų idėjų, kaip kovoti su balionais.

„Tikiuosi, pradėsime vertinti tą veiklą ne kaip ekonominę kontrabandinę veiklą, o kaip teroristinę veiklą – diversines operacijas, nukreiptas prieš mūsų valstybės kritinę infrastruktūrą“, – kalbėjo Ukrainoje kovojęs savanoris Šarūnas Jasiukevičius.

Bet daugiausia tik kartota, ką Vyriausybė ir tarnybos jau daro. Konservatorių lyderis vėl siūlo stiprinti sankcijas ne tik A. Lukašenkos režimui, bet ir Baltarusijos piliečiams.

„Pavyzdžiui, Baltarusijos piliečių galimybė įsigyti nekilnojamąjį turtą Lietuvoje. Rusijos piliečiams yra draudimas – tą galima padaryti ir Baltarusijos piliečiams“, – svarstė Seimo narys Laurynas Kasčiūnas.

Užsienio reikalų ministras tam pritaria, jei balionai toliau nestos.

„Taip, tai gali būti diskusijų objektas, bet čia etapuočiau ir palikčiau ateičiai. Jei yra tokia iniciatyva Seime – ji yra svarstytina“, – pažymėjo užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.

Seimo narys Saulius Skvernelis siūlo bent vieną balioną nušauti – parodyti, kad galime.

„Vieną kartą, matyt, reikia ir panaudoti, parodyti, kad mūsų arsenale turime ne tik politines, teisines, bet ir kinetines priemones“, – kalbėjo S. Skvernelis.

Vilniaus oro uostas paskutinę parą nebuvo stabdomas. Lietuvos danguje beveik nefiksuota jokių objektų.

„Pagal mūsų turimą informaciją buvo keletas žymų, bet civilinei aviacijai jos grėsmės nekėlė, todėl Vilniaus oro uosto veikla vyko be jokių trikdžių“, – informavo „Oro navigacijos“ generalinis direktorius Saulius Batavičius.

Pirmadienį buvo uždarytas pasienis su Baltarusija. Trečiadienį Vyriausybė spręs, kuriam laikui.

Balionai skraido jau porą metų, bet iki šiol Vilniaus oro uostas nebūdavo stabdomas. Valdant konservatoriams, sprendimai dėl balionų buvo tik dėl akių. Pasieniečiams leista šaudyti, nors balionai kelių kilometrų aukštyje.

„Oro navigacija“ tik dabar pradėjo balionus matyti, nes tik dabar kariuomenė pradėjo dalintis duomenimis.

„Dar glaudžiau dirbame su Lietuvos kariuomene. Reikalingi toje vietoje tikrai daug galingesni ir jautresni radarai, kokių civilinėje aviacijoje nei mes, nei mūsų kolegos tarptautiniu mastu neturime. Tai dažniausiai turi kariškiai“, – sakė S. Batavičius.

Lietuva siekia, kad dabartinė balionų krizė taptų ne Lietuvos, bet Europos Sąjungos ir NATO reikalu. Europos Sąjungos lyderiai jau išreiškė paramą Lietuvai. Pritaria, kad balionai – hibridinė ataka.

„Turime labai daug įrodymų – tiesioginių ir netiesioginių, kad tai sąmoningas veiksmas, siekiant destabilizuoti Lietuvos situaciją“, – akcentavo G. Nausėda.

Daugiau keblumų su Jungtinėmis Valstijomis. Prezidentas D. Trumpas siekia suartėti su Baltarusija.

A. Lukašenka su D. Trumpu panaudojo daugybę kartų išbandytą triuką – paleido iš kalėjimų savo kritikus ir pristatė tai kaip D. Trumpo laimėjimą.

Būta kalbų, kad Lietuva gali sulaukti spaudimo naikinti sankcijas baltarusiškoms trąšoms, kad jos vėl važiuotų per Lietuvą. Todėl dabar, su balionais, Lietuva siekia įtikinti Jungtines Valstijas, kad Baltarusija yra grėsmė.

„Tai yra ir NATO siena – ne tik ES, bet ir NATO siena, kurioje yra ir JAV. Jie turi būti suinteresuoti, kad režimas nekeltų tiesioginės grėsmės NATO šalims narėms. O dabar taip yra. Visa tai reikia matyti bendrame kontekste“, – teigė K. Budrys.

Lietuvos pastangos įtikinti, kad A. Lukašenką reikia bausti dėl balionų, gali turėti ir priešingą efektą – suerzinti Vašingtoną, kuris su A. Lukašenka gali turėti ir savų planų: per Baltarusiją daryti įtaką Rusijos prezidentui V. Putinui, kuris vis ignoruoja D. Trumpo pastangas stabdyti karą.