„Žiūriu į tokio pobūdžio kaltinimus rimtai“, – žurnalistams Vilniuje sakė G. Nausėda.
K. Žukauskas pastarosiomis dienomis skelbia pokalbius su asmenimis, prieš kelerius metus pervedusiais tūkstantines sumas „Nemuno aušrai“, bei analizes, jo nuomone, rodančias, jog partijos nariai pervestas lėšas prieš tai iš nežinomų asmenų gaudavo grynaisiais.
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) sausio pabaigoje irgi pradėjo tyrimą dėl „aušriečių“ finansavimo, kilus klausimų dėl grynųjų pinigų įnešimo ir pavedimų tarp asmenų.
G. Nausėda sakė, kad jeigu tarnybos patvirtintų tokią informaciją, „pasekmės turėtų būti labai aiškios“.
„Aš nebeįsivaizduoju, jeigu dar ir šitas klausimas būtų traktuojamas kaip vis dar papildomas lašas kantrybės taurėje, čia jau nebe lašas, čia jau visas samtis ir jau šitą samtį supylus toje taurėje vandens yra sklidina“, – teigė prezidentas.
Aš nebeįsivaizduoju, jeigu dar ir šitas klausimas būtų traktuojamas kaip vis dar papildomas lašas kantrybės taurėje, čia jau nebe lašas, čia jau visas samtis ir jau šitą samtį supylus toje taurėje vandens yra sklidina.
„Man tai jau atrodo daugiau nei akivaizdu“, – pridūrė jis.
Remigijus Žemaitaitis – nustebęs
VRK pradėjus naują tyrimą dėl valdančiajai koalicijai priklausančios „Nemuno aušros“ finansavimo, partijos pirmininkas Remigijus Žemaitaitis stebisi, kad ketinama tirti tai, kas jau kartą detaliai nagrinėta.
„Noriu paklausti, kiek dar tų tyrimų gali būti? Mes jau nebesuprantame“, – ketvirtadienį BNS sakė politikas.
„Niekaip nesuprantu, kartą jau tyrė, baudą skyrė, sumokėjome. Dabar sako: vėl tiriame. Kodėl? Kiek tų tyrimų gali būti? Niekas nebesupranta“, – kalbėjo politikas.
Jis svarstė, kad tokiais pranešimais norima nukreipti dėmesį nuo teisėsaugos atliekamų tyrimų, susijusių su dviem Seimo nariais.
Praėjusią savaitę pranešta, kad teisėsauga specialiaisiais liudytojais nori apklausti konservatorių Kazį Starkevičių ir demokratą Saulių Skvernelį, jų namuose ir darbo vietose atliktos kratos.
Tuomet per VRK posėdį Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės skyriaus patarėja Milda Pocevičiūtė teigė, kad kyla klausimų dėl grynųjų pinigų įnešimo ir pavedimų tarp asmenų.
„Vasarą VRK posėdžio metu buvo nusprendusi kreiptis ir kreipėsi į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą bei Valstybinę mokesčių inspekciją, kad būtų patikrinta dalis politinės partijos „Nemuno aušra“ mokėtų narių mokesčių ir aukų, kad būtų pasitikslinta ir pažiūrėta, ar dėl aukų ir narių mokesčių, kurie iš pradžių buvo nepriimtini, o paskui tapo priimtini, ar buvo tikslintos deklaracijos, ar asmenys turėjo pakankamai deklaruotų pajamų. Tai institucijoms kelti klausimai nepasitvirtino, tačiau gavus duomenis ir įvertinus informaciją dėl grynųjų pinigų įnešimo, dėl to, kad buvo pavedimų tarp asmenų, kreiptasi į pačius politinės partijos narius, paprašyta banko išrašų“, – sakė ji.
„Gavus informaciją matome, kad prieš sumokant nario mokesčius buvo pavedimų tarp asmenų. Matytume, kad reikėtų pasižiūrėti nuodugniau, pasiaiškinti“, – tvirtino VRK darbuotoja.
VRK atstovė Indrė Ramanavičienė BNS nurodė, kad tyrimo metu bus vertinama informacija ir dėl politinės partijos finansavimo per trečiuosius asmenis.
Taip pat praėjusią savaitę VRK kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl leidimo susipažinti su jų vykdyto ikiteisminio tyrimo medžiaga VRK atliekamo tyrimo tikslais ir iš prokuratūros jau sulaukta teigiamo atsakymo dėl šio prašymo.
„Kol šis VRK tyrimas nėra baigtas ir galutinis sprendimas nėra priimtas, šiuo metu yra per anksti plačiau komentuoti jo eigą ar teikti išankstinius vertinimus“, – tvirtino I. Ramanavičienė.
„Aušriečiai“ neigia viešai komunikacijos specialisto Karolio Žukausko paskelbtus įtarimus, kad „Nemuno aušros“ nariai į partijos sąskaitą galėjo perversti ne asmenines, o kitų asmenų jiems suteiktas lėšas.
„Aušrietis“ Robertas Puchovičius naujienų portalui „15min“ teigė, kad nieko keista, jog pervedimai galėjo būti daryti tuo pačiu metu, nes partijos nariai vienas kitam galėjo padėti, pakonsultuoti, kaip atlikti pavedimą.
Tačiau R. Žemaitaitis skeptiškai įvertino R. Puchovičiaus svarstymą į frakcijos posėdį pasikviesti VRK pirmininkę Liną Petronienę paaiškinti sprendimą dėl naujo tyrimo.
„Nemanau, kol kas nematyčiau tam reikalo“, – teigė partijos pirmininkas.
L. Petronienė savo ruožtu ketvirtadienį sakė kol kas jokio kvietimo negavusi, bet jeigu jis būtų, suabejojo, ar nereikėtų jo vertinti kaip spaudimo komisijai.
„Tai nėra įprasta praktika, kad vykstant tyrimui kviestųsi. Kai bus tas kvietimas, tikrai vertinsime, ar tai yra konstruktyvu, ar tai yra spaudimas. Vyriausiajai rinkimų komisijai, jos nariams negali būti daromas spaudimas. Jeigu matytume, kad daromas spaudimas, turėtume kreiptis į Seimo pirmininką dėl patiriamo spaudimo“, – specialioje „15min“ laidoje kalbėjo Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkė.
Kaip anksčiau rašė BNS, pernai VRK buvo konstatavusi, kad „Nemuno aušra“ per Seimo rinkimus priėmė aukų iš trijų juridinių asmenų, nuslėpė dalį išlaidų. Nepiniginėmis aukomis pripažintos bendrovių „Jozita“, „Tvari statyba“ ir „Socium agency“ patirtos išlaidos. Apie šiuos atvejus taip pat skelbta ir „Redakcijos“ tyrime.
„Nemuno aušra“ oficialiai 2024 metų Seimo rinkimų kampanijai išleido apie 300 tūkst. eurų, tai yra mažiausiai tarp visų į parlamentą patekusių partijų.
Rinkimų kodeksas draudžia partijoms imti juridinių asmenų aukas.
Praėjusių metų liepą Specialiųjų tyrimų tarnyba buvo pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl galimai neteisėto „Nemuno aušros“ rinkimų kampanijos finansavimo, bet šių metų vasarį tyrimas nutrauktas konstatavus, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.
(be temos)
(be temos)
(be temos)