„Dėl lyderio, aš neabejoju, kad JAV liks pasaulio arenoje lyderiu, nes tai apsprendžia objektyvūs veiksniai, bet kad ES galėtų ir privalėtų tapti lygiaverčiu lyderiu JAV, dėl šito dar mums reikės padirbėti“, – šeštadienį žurnalistams sakė prezidentas.

Taip jis kalbėjo po amerikiečių prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) ir Ukrainos lyderio Volodymyro Zelenskio ginčo Baltuosiuose rūmuose Bendrijos diplomatei Kajai Kallas (Kajai Kalas) suabejojus JAV lyderyste.

„Šiandien tapo aišku, kad laisvajam pasauliui reikia naujo lyderio. Mes, europiečiai, turime prisiimti šį iššūkį“, – socialiniuose tinkluose rašė K. Kallas.

Baltieji rūmai teigė, kad penktadienį spaudos konferencija, planuota po D. Trumpo ir V. Zelenskio derybų, atšaukta, o susitarimas dėl Ukrainos naudingųjų iškasenų nepasirašytas.

Šiandien tapo aišku, kad laisvajam pasauliui reikia naujo lyderio. Mes, europiečiai, turime prisiimti šį iššūkį.

Atvykęs į Baltuosius rūmus Ukrainos prezidentas pirmajame susitikime su JAV administracija ir žiniasklaidos atstovais intensyviai susikivirčijo su D. Trumpu ir viceprezidentu J. D. Vance'u (Dž. D. Vansu), kurie kaltino V. Zelenskį nedėkingumu JAV.

G. Nausėda tikisi, jog derybos tarp JAV ir Ukrainos nenutrūks

Prezidentas G. Nausėda sako besitikintis, jog dėl emocinio fono JAV ir Ukrainos derybos nenutrūks.

„Dabar svarbiausia, kad derybos nenutrūktų, kad tie kontaktai, kurie buvo užmegzti gerokai anksčiau, kad jų neuždominuotų kažkoks papildomas emocinis fonas, nes abi šalys, abi pusės yra suinteresuotos pasiekti susitarimą“, – šeštadienį žurnalistams kalbėjo šalies vadovas.

Vėliau knygos „Prezidentas Gitanas Nausėda: iš arti“ pristatyme šalies vadovas sakė, jog tokia retorika jo nenustebino.

Gitanas Nausėda. S. Lisausko / BNS nuotr.

„Liūdniausia pasakyti, kad turbūt nenustebino, nes mes matome, kad yra pasikeitusi šiek tiek retorika. Aš nenorėčiau lįsti į detales viso šito, kadangi tai yra viso labo derybų proceso dalis ir abi puses supranta, kad rezultatas bus pasiektas, tik galima buvo prie to rezultato galbūt judėti kitu būdu“, – sakė šalies vadovas.

G. Nausėdos teigimu, nereikėtų sureikšminti „vieno ar kito etapo, pasitaikančių kibirkščių“.

Pasak prezidento, bus stengiamasi sandorį pabaigti iki galo, o tai susitirpintų JAV dėmesį Ukrainai.

„Noriu pabrėžti, kad mes privalome išsaugoti JAV dėmesį ne tik Ukrainai, bet ir ES, NATO, nes artėja NATO viršūnių susitikimas ir aš labai viliuosi, kad jis bus reikšmingas bei pasitarnaus, kaip atgrasymo veiksnys agresyvių valstybių atžvilgiu“, – kalbėjo šalies vadovas.

Anksčiau šeštadienį G. Nausėda paragino ES šalis didinti paramą Ukrainai, savo gynybos finansavimą.

Penktadienį po JAV ir Ukrainos lyderių ginčo Lietuvos vadovas socialiniame tinkle „X“ rašė: „Ukraina, tu niekada neisi viena.“

Daugiau – LNK vaizdo įraše:

Prezidentas tikisi, jog D. Trumpo retorika rodo tikėjimą NATO

Prezidentas G. Nausėda šeštadienį pareiškė besitikintis, kad D. Trumpo retorika rodo, jog jis tiki NATO Aljansu.

„Jeigu tu iš sąjungininkų reikalauji prisiimti sąžiningą naštos dalį, reiškia, tiki ta organizacija ir savo sąjungininkais, kad jie gali tai padaryti“, – savo biografinės knygos pristatyme sakė šalies vadovas.

„Man tai suteikia tam tikro optimizmo ir su juo žvelgiu į artėjantį NATO viršūnių susitikimą Hagoje, kuris vyks šių metų birželio mėnesį“, – pridūrė jis.

Minimame viršūnių susitikime žadama priimti sprendimus dėl Aljanso narių gynybos finansavimo.

„Tikiuosi, kad Hagoje bus priimti sprendimai, kurie Kremliui nepatiks“, – kalbėjo G. Nausėda.

Antrąja kadenciją einantis D. Trumpas nuolat spaudžia sąjungininkes Europoje stiprinti kariuomenes ir didinti lėšas gynybai.

Tačiau didesnį nerimą žemyne paskatino prieš kelias savaites JAV administracijos atstovų kalbos apie Vašingtono atsitraukimą nuo Europos reikalų.

Visuomenės parama didesniam gynybos finansavimui augs

Prezidentas G. Nausėda sako, kad visuomenės parama didesniam gynybos finansavimui ilgainiui augs.

Taip jis kalbėjo reaguodamas į BNS užsakymu atliktą visuomenės nuomonės apklausą, parodžiusią, jog tikslą skirti gynybai 5-6 proc. bendrojo vidaus produkto remia ir neremia panašus gyventojų skaičius.

„Aš manau, kad kiekvieną dieną tas procentas didės. Kai šiuo metu su jumis kalbame, jis jau didėja“, – žurnalistams Vilniuje šeštadienį sakė G. Nausėda.

Minėta apklausa buvo atlikta vasarį.

G. Nausėda sakė, kad paskelbus apie tikslą dėl 5-6 procentų sausį parama jam buvo dar mažesnė.

„Dabar (palaikymas – BNS) jau yra per pusę, o matant geopolitines aplinkybes, tam tikras tendencijas neabejoju, kad procentas didės toliau“, – kalbėjo šalies vadovas.

BNS užsakymu „Vilmorus“ atliktos apklausos duomenimis, ketinimui 2026-2030 metais gynybai skirti 5-6 proc. BVP pritaria 44 proc., o nepritaria – 41,5 proc. respondentų.

Lėšas gynybai iki 5–6 proc. BVP planuojama didinti siekiant išvystyti kariuomenės diviziją iki 2030-ųjų, o ne 2036-2040 metų, kaip kad planuota anksčiau.

Anot pareigūnų, norint pagreitinti divizijos vystymą, iki 2030 metų reikia papildomai skirti keliolika milijardų eurų.

G. Nausėda: D.Trumpo pasisakymas dėl įsipareigojimo Baltijos šalims, Lenkijai – puiki žinia

Prezidentas G. Nausėda sako, kad JAV kolegos D Trumpo pasisakymas apie įsipareigojimą Baltijos šalims ir Lenkijai yra puiki žinia, ypač dabartiniame kontekste.

„Tai labai reikšmingas pasakymas, ypatingai dabar, kai tiek visko vyksta, tiek daug aistrų. Pasakyti labai aiškiai, kad mes šio principo laikomės ir toliau, tai yra tikrai puiki žinia ir Lenkijai, ir Baltijos šalims“, – žurnalistams Vilniuje šeštadienį sakė G. Nausėda.

Sako, kad nereikėtų kurti dirbtinų krizių Kaliningrado tranzito klausimu

Prezidentas G. Nausėda sako, kad dirbtinų krizių Kaliningrado tranzito klausimu nereikėtų.

„Aš nežinau, ar čia šitoje vietoje reikia tampyti Rusiją už ūsų, nes mes turime spręsti tuos tranzito klausimus, kurie natūraliai susidarę – gamtinių dujų, žmonių judėjimo, prekių judėjimo, kad būtų įmanomas normalus susisiekimas su Kaliningradu“, – šeštadienį savo biografinės knygos pristatyme Vilniuje sakė šalies vadovas.

„Šioje vietoje daryti dirbtinai kažkokias krizes būtų konflikto provokavimas, krizės eskalavimas“, – pridūrė jis.

Šiais metais Lietuva su Rusija ir ES derėsis dėl gamtinių dujų tranzito į Kaliningradą per Lietuvą sutarties pratęsimo.

Lietuvos dujų perdavimo įmonė „Amber Grid“ iki 2025-ųjų pabaigos galiojančią sutartį su „Gazprom“ pasirašė 2015 metų gruodžio pabaigoje.

Iki tol galiojusi sutartis buvo pasirašyta 1999 metų pabaigoje.

Rusiškų dujų importą, išskyrus tranzitą į Kaliningradą, Lietuva visiškai nutraukė 2022-ųjų balandį.