„Mes matome, kad Izraelis priešinasi tam, kad Izraeliui šita alternatyva šiandien netinka. Ar tiks rytoj, yra didelis klausimas. Tai spręsti šį klausimą tokiu, kaip čia pasakyti, ultimatyviu arba forsuotu Palestinos valstybės pripažinimu galima, bet taikos į regioną tai veikiausiai iš karto neatneš“, – Prezidentūros antradienį išplatintame komentare teigė Niujorke viešintis G. Nausėda.
„Štai kodėl Lietuva tikrai sąžiningai teigia, kad tai, kas vyksta Gazoje, yra nepriimtina, kad dėl to didelė atsakomybės našta tenka pačiam Izraeliui, bet pripažinimas šiandien mums neatrodo taikos užtikrinimo garantija“, – sakė jis.
Pasak prezidento, dauguma valstybių sutaria, kad ilgesniuoju laikotarpiu dviejų valstybių alternatyva yra turbūt vienintelė galima.
„Žinoma, tiktai su abiejų valstybių pripažinimu viena kitos, gerbimu viena kitos suvereniteto. Šiandien, deja, tai nėra realybė“, – kalbėjo šalies vadovas.
Nepaisant to, G. Nausėda pažymi, kad mato Izraelio atsakomybę už „baisią humanitarinę situaciją“ Gazos Ruože.
„To negalima neigti ir negalima užmerkti akių į tai, kas vyksta. Kaip ir negalima užmerkti akių į kitas veiklas, kurios yra susijusios su sparčiu nausėdijų kūrimu ir mėginimu įsitvirtinti Vakarų krante“, – teigė prezidentas.
Štai kodėl Lietuva tikrai sąžiningai teigia, kad tai, kas vyksta Gazoje, yra nepriimtina, kad dėl to didelė atsakomybės našta tenka pačiam Izraeliui, bet pripažinimas šiandien mums neatrodo taikos užtikrinimo garantija.
Kaip rašė BNS, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) pirmadienį Jungtinėse Tautose oficialiai pripažino Palestinos valstybę.
Kalbėdamas viršūnių susitikime, kuriame nedalyvavo Izraelis ir JAV, E. Macronas paragino nutraukti karą ir užtikrinti taiką Gazos Ruože.
Pirmadienį Palestinos valstybę iš JT Generalinės Asamblėjos tribūnos taip pat pripažino Monakas, Belgija, Andora, Malta ir Liuksemburgas.
Sekmadienį Palestiną pripažino Jungtinė Karalystė (JK), Kanada, Australija ir Portugalija, o tai kelia diplomatinį spaudimą Izraeliui, tęsiančiam karą Gazos Ruože.
Šiuo metu bendras JT šalių, kurios pripažįsta Palestinos valstybę, skaičius siekia tris ketvirtadalius.
Pernai gegužę Palestinos valstybę pripažino Ispanija, Airija ir Norvegija, o Švedija tai padarė prieš daugiau nei dešimtmetį.
Kęstutis Budrys: Palestinos pripažinimas neprisidės prie humanitarinių problemų Gazoje sprendimo
Daliai Vakarų valstybių pripažįstant Palestinos valstybę, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad tai nepadės spręsti humanitarinių problemų Gazos Ruože.
„Klausimas dėl Palestinos pripažinimo Lietuvoje vertinamas būtent iš tos perspektyvos – kaip tai prisidės prie konkrečių problemų išsprendimo? Kaip šiandienos pripažinimas rytoj palengvins kančias, kaip sustabdys badą? Reikia tikrai telkti humanitarinę pagalbą, Lietuva prie to prisideda ir toliau darys“, – pirmadienį Niujorke sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.
„(Reikia – BNS) spausti taip pat ir Izraelį, kad leistų tai humanitarinei pagalbai pasiekti tuos, kam labiausiai reikia, tačiau pripažinimo klausimas su tuo nėra susijęs ir niekaip neprisideda“, – teigė jis.
K. Budrys pažymėjo, kad Lietuvos pozicija – „taikus konflikto sureguliavimas“, „Hamas“ laikomų įkaitų paleidimas, paliaubos Gazos Ruože ir nutrauktas badas.
„Tam, kad visa tai pasiektume, privalome sumobilizuoti visą tai, ką turime: geriausias diplomatines priemones, įtaigos priemones, spaudimo priemones ir Izraeliui, nepamirštant to, kokios yra pamatinės priežastys viso konflikto. Tai to mes laikomės“, – kalbėjo ministras.
Naujausi komentarai