„Ne kartą ir VSD ataskaitose, kurios yra prieinamos viešai, yra minimos tam tikros grėsmės, hibridinės grėsmės, tarp jų ir kinetinės grėsmės. Tai nebūtinai reiškia grėsmes aukščiausiems šalies pareigūnams. Tai gali būti ir, pavyzdžiui, Rusijos, Baltarusijos opozicijos veikėjai ar kiti Lietuvos žmonės, kurie labai (aktyviai – ELTA) dalyvauja politiniuose procesuose ir panašiai“, – antradienį „Žinių radijui“ teigė ji.
„Deja, gyvename tokiame pasaulyje. Šiais laikais kinetinė grėsmė yra labai reali ir ją reikia vertinti labai rimtai“, – pridūrė prezidento patarėja.
Paklausta, ar dėl galimų grėsmių buvo peržiūrėta prezidento apsauga, A. Skaisgirytė teigė negalinti atskleisti tokios informacijos.
„Šito aš jums negaliu atskleisti, tai yra tam tikrų tarnybų reikalas, ir tos tarnybos gerai atlieka savo darbą“, – sakė ji.
Spalio 11 d. Lenkijos vidaus reikalų ministerija pranešė apie galimą pasikėsinimą į D. Tusko ir W. Kosiniako-Kamyszo gyvybes. Dėl gautos informacijos buvo sušauktas pasitarimas, kuriame dalyvavo policijos, Valstybės apsaugos tarnybos ir Vidaus saugumo agentūros atstovai.
Vėliau D. Tuskas pranešė, kad įtariamas išpuoliu grasinęs vyras sulaikytas.
J. Oleko apsauga nebuvo sustiprinta
Seimo pirmininkas Juozas Olekas teigia, kad jo apsauga papildomai sustiprinta nebuvo.
„Ji pakankamai stipri. Ne, (papildomai sustiprinta nebuvo – ELTA). Jūs mane pakankamai gerai apsaugote“, – antradienį Seime žurnalistams sakė J. Olekas, paklaustas, ar po pranešimų iš Lenkijos buvo imtasi papildomų jo saugumo užtikrinimo priemonių.
„NATO atsakas į galimus hibridinius veiksmus būtų labai, labai juntamas Rusijai“
Lenkijos premjerui D. Tuskui dar rugsėjį perspėjus apie galimas Rusijos hibridines atakas prieš Ukrainos sąjungininkes, NATO atsakas į jas stipriai pasijustų Kremliui, sako prezidento vyriausioji patarėja A. Skaisgirytė.
„Apie tai, kiek kitu kampu, šnekėjo (NATO pajėgų Europoje vyriausiasis vadas JAV generolas Alexusas – ELTA) Grynkewichius dar vakar pristatydamas NATO planą, kaip būtų galima atsakyti Rusijai į jos karinius veiksmus, tarp jų ir hibridinius veiksmus. Jeigu tai atidžiai žiūrėtume ir skaitytume – matytume, kad atsakas bus labai, labai juntamas Rusijai“, – „Žinių radijui“ teigė A. Skaisgirytė.
D. Tuskas perspėjo dėl galimų Rusijos hibridinių atakų prieš Ukrainos sąjungininkes, pasitelkiant dronus ar net raketas. Kalbėdamas parlamente Varšuvoje jis teigė, kad, žvalgybos duomenimis, „Rusijos planas“ apima „hibridines atakas“ prieš šalis, remiančias Rusijos užpultą Ukrainą. Tai esą taikoma ir Lenkijai.
Pastaraisiais mėnesiais sustiprėjo nuogąstavimai, kad Kremlius intensyvina veiksmus Europoje, nes būta didelio atgarsio sulaukusių incidentų, įskaitant drono su sprogmenimis radimą viename Vokietijos oro uoste.
A. Grynkewichius sakė, kad NATO sąjungininkės, turėdamos įrodymų, turėtų nedelsdamos įvardyti Rusiją kaip atsakingą šalį ir aiškiai parodyti Maskvai, jog ji negali peržengti tam tikrų ribų.
NATO pabrėžia esanti išimtinai gynybinė organizacija, kuri nesiekia įsiveržti į Rusiją.
A. Grynkewichius nurodė, kad jei įvyktų didesnio masto išpuolis, NATO imtųsi ryžtingų veiksmų, jog sustabdytų priešininkus, o prireikus sunaikintų jų pajėgumus toliau kovoti.
Rusijos veikla intensyvėja sąjungininkėms rengiantis galimam JAV pajėgų Europoje mažinimui, nes JAV administracija peržiūri savo pajėgų dislokavimą žemyne.
Šio proceso rezultatai turėtų būti paskelbti metų pabaigoje.
(be temos)