Anot LNK, išimtis galiotų ne tik plienui, bet ir kitoms sankcionuotoms prekėms: alkoholiui, cementui ar naftos produktams, kuriems apribojimai įsigalios artimiausiais mėnesiais. Baiminamasi, kad tai sukurs precedentą tolesnėms Rusijos manipuliacijoms dėl sankcijų, tačiau užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis tikina, kad Lietuva vis tiek privalės vadovautis naujais išaiškinimais. Ekspertai sako, kad tai nepavydėtina situacija Lietuvai ir mūsų užsienio politikai.
Oficialiai EK naujus išaiškinimus dėl Kaliningrado tranzito vis dar ruošia, tačiau neoficialūs šaltiniai praneša, kad V. Putinui išimtis bus padaryta: rusišką plieną per Lietuvą Rusija vežti galės.
„Mano žiniomis, yra siūlomi pakeitimai reglamente – aš nevadinčiau išaiškinimu, nes tai tikrai nėra išaiškinimo lygmuo, kad būtų leisti tam tikrą kiekį sankcionuotų ES pusės prekių tranzitu vežti tarp Rusijos ir Kaliningrado“, – sakė europarlamentaras Petras Auštrevičius.
Kol kas sankcijos galioja mažiau nei 2 procentams viso krovinių srauto į Kaliningradą, tačiau metų pabaigoje sankcionuojama bus apie pusė visų tranzitu gabenamų rusiškų prekių. Nuo liepos 10 draudimas įsigalios cementui ir alkoholiui, dar po mėnesio – angliai ir kietajam kurui, gruodį – naftos produktams. Tad patikslinus sankcijų įgyvendinimą rusiškam plienui, išimčių nebus ieškoma ir kitoms sankcionuotoms prekėms.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
„Čia yra vienas iš klausimų, nes tikrai negali būti kažkokių nenuoseklių pozicijų. Todėl, kad, mūsų vertinimu, nėra jokio skirtumo, reglamento nuostatos skirtingų prekių atžvilgiu yra skirtingos tiktai tiek, kiek skirtingais terminais pasibaigia pereinamieji laikotarpiai“, – teigė premjerė Ingrida Šimonytė.
Anot P. Auštrevičiaus, panašu, jog einama ta linkme, kad šie pakeitimai galios ir būtų taikomi visoms sankcionuotoms prekėms, nebūtinai tik plienui ir juodiesiems metalams.
Prezidentūra tikina, kad Lietuva niekada nesutiks, jog jai, skirtingai nei kitoms ES valstybėms, būtų taikomos kokios nors išimtys dėl Kaliningrado tranzito, tačiau G. Landsbergis teigia, kad Lietuva vadovautis EK išaiškinimu privalės.
„Noriu pabrėžti, kad Lietuva neturi teisinės kompetencijos kaip nors vetuoti papildomą išaiškinimą, tai yra EK nuostata ir teisė sankcijų reglamentus aiškinti, kaip ji mano esant reikalinga. Dabar mes esame kol kas pasiūlę savo tam tikrą matymą į tam tikras nuostatas, kurios gali būti iš EK pateiktos, o gali jos būti ir nepateiktos“, – sakė G. Landsbergis.
Panašu, kad išimtis sankcionuotoms prekėms galiotų tik tranzitui per Lietuvą, nes tik čia yra nutiesta rusiško standarto geležinkelio vėžė. „Niekas nekalba apie tranzitą per Lenkiją, nors toks sausumos kelias irgi egzistuoja. O tai sukuria tam tikrus precedentus ateičiai“, – teigė P. Auštrevičius.
„Žmonės, kurie Lietuvoje daro užsienio politiką atsidurtų šiek tiek nepavydėtinoje padėtyje. Nes būtų parodyta, kad vis dėlto mes esame maži ir galima kai kuriuos dalykus ant mūsų užkrauti“, – aiškino politologė Dovilė Jakniūnaitė.
G. Landsbergis teigė, kad Lietuva nesiekė papildomo EK išaiškinimo, nes manė, kad tas, kuris buvo pateiktas, yra pakankamas ir aiškus, o dabar iniciatyva atėjo iš EK.
Kalbama, kad blaškymasis dėl įsigaliojusių sankcijų išaiškinimo EK prasidėjo dėl nevienodos ES valstybių nuomonės – diskusijas esą įžiebė Prancūzijos abejonės.
„Kas daugiausiai prekiauja, turi ekonominių interesų ir tuo pačiu daugiau ir politinių visokių ryšių, susitarimų, investicinių projektų, tie, kaip taisyklė, ir bando ieškoti kažkokių apėjimų“, – teigė P. Auštrevičius.
