Baltarusijos opozicijos sumanymas išduoti štai tokius pasus savo piliečiams įskėlė kibirkštis.

„Elgesys nėra pakankamai pagarbus su ta valstybe, kurioje šitie žmonės yra“, – šnekėjo Seimo narys Audronius Ažubalis.

Gal ne tiek dėl paties alternatyvaus paso, kuris nepripažintas teisiškai šiaip jau nieko nereikštų.

„Tokio klausimo net nebuvo – ar pripažinti, ar nepripažinti“, – teigė vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius.

Toks vienašališkas veiksmas kelia įvairiausių minčių.

Kiek dėl ant viršelio vaizduojamo Vyčio, kurį baltarusiai vadina „Pagonia“.

„Niekas mūsų oficialiai neklausė, turiu omenyje Lietuvos, ar gali imti šitą ženklą – Vytį – ir dėti ant tokio pažymėjimo, dokumento, kaip jūs jį pavadinsite. Toks vienašališkas veiksmas kelia įvairiausių minčių“, – kalbėjo A. Ažubalis.

„Šis sprendimas dėl simbolių turi istorines šaknis, aš suprantu, kad tai didelių diskusijų tema. Prieš tai tarp lietuvių ir baltarusių jų buvo nepakankamai, bet tuo pat metu mes turime savo istoriją“, – tikino S. Cichanouskajos biuro politikos patarėjas Alexanderis Dabravolskis.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Baltarusijos opozicija tokius pasus išduoti nori tam, kad pasibaigus tikrojo paso galiojimui, nereikėtų grįžti į Baltarusiją.

„Nenorime palaikyti Rusijos imperialistinių simbolių, todėl tai mūsų sprendimas turėti simbolį, kuris reikštų laisvę Baltarusijos žmonėms“, – tvirtino A. Dabravolskis.

Baltarusijos opoziciją kaltinant Vyčio pasisavinimu, įsikišo prezidento skiriama ir patariamąjį žodį turinti Lietuvos heraldikos komisija. Ji aiškina, kad šis simbolis – ne vien lietuvių.

„Vytis buvo LDK herbas, vadinasi, ir tų žemių, ne tik etninių lietuvių, kurios įėjo į kunigaikštystės sudėtį, gyventojai neturėjo kito valstybės herbo – tik Vytį. <…> Baltarusijos istorijoje Vytis sietinas su jos istorijos būnant LDK sudėtyje laikotarpiu ir keleriais metais XX amžiaus paskutiniajame dešimtmetyje, kada Vytis buvo oficialus Baltarusijos herbas“, – nurodė Lietuvos heraldikos komisija.

„Istoriškai, jeigu paimtume šimtų metų istoriją, 1990-ųjų pradžią iki 1995-ųjų turbūt, jų buvęs Baltarusijos pasas buvo su „Pagonia“ ant viršelio. Mes turime dokumentus, kuriais keitėmės su tuometine Baltarusija, ta simbolika yra naudojama. Mes to taip pat negalime užmiršti“, – aiškino užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.

„Aš kreipiausi ir į istorikus. Duomenų mes neaptinkame, kad tuo metu tai buvo pripažinta“, – pabrėžė Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Remigijus Motuzas.

„Jie turėjo daug ženklų, iš kurių jie būtų galėję ir dabar, jeigu norėję, pasirinkti ir įdėti į tą savo dokumentą“, – teigė A. Ažubalis.

Esą toks Baltarusijos opozicijos pasirinkimas su lietuvių tauta nejungia, o kaip tik – priešina. S. Cichanouskajos patarėjai neslepia, kad neigiamų reakcijų tikėjosi.

„Taip, galimai. Apie šį projektą kalbame jau porą metų ir mes daug diskutavome su prieš tai buvusia Lietuvos valdžia, kurios reakcija tokia nebuvo“, – sakė S. Cichanouskajos biuro politikos patarėjas.

Lietuvoje gyvena apie 60 tūkstančių Baltarusijos piliečių. Tačiau toks alternatyvus pasas aktualus būtų tik nedaugeliui.

„Tas Baltarusijos pasas, pasirodo, galioja labai ilgai, tokių žmonių nėra net 100. Tas skaičius yra gana nedidelis. Turbūt didesni skaičiai yra Lenkijos Respublikoje, kur gyvena 300 tūkstančių“, – tvirtino R. Motuzas.

Šį sekmadienį tokį pasą S. Cichanouskaja pristatyti ketina ir lenkams. Turi ambicijų, kad jį būtų galima naudoti kaip tikrą.

„Pamatysime Lietuvos sprendimą. Mes nekomentuosime techninių paso aspektų iki sausio 26 dienos“, – pabrėžė A. Dabravolskis.

„Buvo kreipiamasi, buvo prašymai dėl kodo – ar galima išduoti numeriui. Ponios Cichanouskajos biurui buvo atsakyta, kad to padaryti iš tikrųjų neįmanoma“, – aiškino R. Motuzas.

Vidaus reikalų ministras pripažinti tokį pasą pagrindo nemato. Lietuva ir taip išduoda reikalingus dokumentus.

„Arba kelionių dokumentas – tai yra pagrindas įteisinti buvimą Lietuvoje arba keliauti. Tai yra du dokumentai, pagal kuriuos jie gali save identifikuoti“, – nurodė vidaus reikalų ministras.

Nors prezidentas Gitanas Nausėda žurnalistams sakė, kad tokią idėją būtų galima svarstyti.