Įvertinus šias praktikas, bus svarstoma dėl Konstitucijos pataisų, kurios leistų ginklo įvežimą į Lietuvą.
„Esu paprašęs, kad man pateiktų informaciją, kaip tai sureguliuota kitose Europos Sąjungos valstybėse, kad mes neiškristume iš tos bendros puokštės. Toliau kariškių informacija apie tai, kokios technologijos yra naudojamos ir kur“, – žurnalistams pirmadienį kalbėjo parlamento vadovas.
Taip jis kalbėjo po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda. Šalies vadovas vetavo naujos redakcijos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymą.
Anot prezidento, Seimo gegužės 7-ąją priimtas įstatymas, sudarantis galimybę į Lietuvos teritoriją įplaukti laivams su branduoliniu ginklu, jeigu tai neprieštarauja nacionalinio saugumo interesams, gali prieštarauti Konstitucijai.
Ji numato, kad Lietuvos teritorijoje negali būti masinio naikinimo ginklų ir užsienio valstybių karinių bazių.
Seimas praėjusią savaitę G. Nausėdos veto palaikė.
„Prezidentas pastebėjo ir vetavo dėl to, kad gali įplaukti laivas į uostą (su branduoliniu ginklu – BNS). Tai svarbu užtikrinant mūsų gynybą ir saugumą. Šiuo metu, sakyčiau, vyksta toks duomenų surinkimas, informacijos pasikeitimas, kas vyksta, ir, ko gero, grįšime prie to klausimo“, – teigė J. Olekas.
Konstitucijai pakeisti reikia, kad už tai du kartus su trijų mėnesių pertrauka balsuotų bent 94 parlamentarai iš 141.
G. Nausėda, J. Olekas ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Rimantas Sinkevičius praėjusią savaitę teigė neatmetantys diskusijos dėl Konstitucijos keitimo.
Tą palaiko ir opozicija, tačiau „aušriečių“ vedlys Remigijus Žemaitaitis tikino nepalaikysiantis šio siūlymo.
Pernai apie galimybę keisti Konstituciją buvo užsiminusi tuometinė krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė. Tuomet ji sakė, kad apie pagrindinio šalies įstatymo keitimo galimybę reikėtų galvoti, jei sąjungininkai siūlytų realius planus dėl branduolinių ginklų ar jų komponentų dislokavimo Lietuvoje.
G. Nausėda tada kalbėjo, kad nemato būtinybės pradėti diskusijų Lietuvoje dėl galimo Konstitucijos keitimo.
Tuo metu dabartinis ministras Robertas Kaunas šį kovą kalbėjo, kad Lietuva pasitiki JAV užtikrinamu atgrasymu, nors Prancūzija planuoja padidinti savo branduolinių galvučių skaičių ir siūlo Europai savo branduolinį skėtį.
BNS rašė, kad kovo pradžioje Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) pristatė idėją kurti naują Europos branduolinio atgrasymo schemą.
Pagal E. Macrono pristatytą viziją, šalys partnerės Europoje kuriam laikui galėtų priimti Prancūzijos strategines oro pajėgas su branduoliniu ginklu.
(be temos)
(be temos)