Po liberalų inicijuotų G. Palucko paaiškinimų Seimo tribūnoje Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen žurnalistams teigė, kad klausimų dar liko, premjeras bus kviečiamas į juos atsakyti frakcijoje.

„Tikimės, kad šią savaitę. Kviesime iš karto, kai tik turės galimybę. Frakcija yra pasiruošusi užduoti klausimus, nes jų liko šiandien“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.

Ji tvirtino, kad G. Paluckas turėtų trauktis iš premjero pareigų.

„Bet tai nebūdina šitai koalicijai. Aš manau, kad idealiame gyvenime tai būtų natūralus sprendimas, ypač turint galvoje, kad mūsų politinėje sistemoje, politinėje istorijoje esame turėję įvairių pavyzdžių“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.

Pasak politikės, „yra labai smarkiai susvyravusi ir pagrįstai susvyravusi“ Lietuvos žmonių galimybę pasitikėti ministro pirmininko sprendimais už uždarų durų.

Liberalų lyderę taip pat stebino, kad G. Paluckas savo veiksmuose neįžvelgia interesų konflikto ir neigia akivaizdų jam priklausančių įmonių tarpusavio ryšį.

„Man susidaro įspūdis, kad ministras pirmininkas iš tiesų nuoširdžiai nemato jokio interesų konflikto, kuomet jis kaip Vyriausybės vadovas priima sprendimus ir dėl tų klausimų, kurie yra galbūt ne visiškai tiesiogiai, bet iš esmės susiję ir su ILTE“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.

„Kita problema, kurią matau, tai neigimas akivaizdaus dalyko, kad dvi įmonės yra susijusios, ir atsiejimas tų įmonių nuo savęs kaip asmens, kaip politiko, kaip verslininko galų gale“, – žurnalistams nurodė ji.

Tėvynės sąjungos-krikščionių demokratų lyderis parlamentaras Laurynas Kasčiūnas pažymėjo, kad dabar reikia laukti išorinių institucijų analizės dėl premjero įmonės paskolos.

„Ar tai būtų STT, ar FNTT. Noriu pabrėžti, kad rytoj kreipsimės ir į Mokesčių inspekciją, nes čia irgi yra labai svarbus niuansas. Jeigu vienai įmonei išrašomos sąskaitos, kita apmoka, klausimas, kas mokesčius moka“, – žurnalistams sakė L. Kasčiūnas.

Jis pažymėjo, kad konservatoriai frakcijoje taip pat norės ekspertinės diskusijos su nacionalinio plėtros banko ILTE vadovu, finansų ministru apie tai, kaip ir pagal kokius vertinimo kriterijus bankas skiria paskolas, ar yra galimybė neskaidrioms schemoms.

„Klausimų čia tikrai yra begalės, jie nėra atsakyti, o atsakymus turėsime tada, kai gausime visą medžiagą, dokumentaciją, kai pamatysime paraiškas, vertinimo kriterijus“, – teigė politikas.

Kaip rašė BNS, Seime atsakydamas į liberalų klausimus G. Paluckas antradienį tvirtino, kad jam iš dalies priklausančios įmonės „Emus“ ir „Garnis“ nėra susijusios, bendrovių veikloje išrašant sąskaitas jis nedalyvauja nuo 2020-ųjų.

Taip jis kalbėjo po to, kai tiriamosios žurnalistikos centras „Siena“ ir „Laisvės TV“ praėjusią savaitę paskelbė, kad baterijų sistemas planuojanti gaminti įmonė „Garnis“ 200 tūkst. eurų paskolą lengvatinėmis palūkanomis gavo G. Paluckui jau dirbant premjeru.

Kita G. Paluckui iš dalies priklausanti įmonė „Emus“ nebūtų galėjusi pretenduoti į paskolą, nes veikia per ilgai. „Garnis“ taip pat nebūtų galėjęs gauti paskolos, jeigu su „Emus“ formaliai veiktų įmonių grupėje.

Todėl viešojoje erdvėje keliami klausimai, ar įmonė „Garnis“ nebuvo sukurta fiktyviai, siekiant gauti paskolą.

Pasirodžius šiai žurnalistų informacijai premjeras Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos paprašė įvertinti susidariusią situaciją, nors teigė esantis tikras, jog nesupainiojo viešųjų ir privačių interesų. Tuo metu Specialiųjų tyrimų tarnyba pranešė vertinanti žiniasklaidos informaciją, o bankas ILTE per savaitę žadėjo atlikti vidinį auditą.

G. Paluckas ir įmonių vadovai iki šiol tvirtino, kad minėtos įmonės užsiima skirtinga veikla, gamina ne tuos pačius produktus, o „Garnis“ įkurtas ne lengvatinei paskolai gauti, bet baterijų verslui vystyti dviejose nepriklausomose bendrovėse.