„Geriausia būtų, kad apsispręstų Seimas, ar gali (tęsti darbą – BNS), ir Seimas galėtų patikrinti, ar Seimo pirmininkė turi Seimo pasitikėjimą, ar ne“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis.

Jis pabrėžė, kad šią procedūrą turėtų inicijuoti valdančioji dauguma.

Vis tik pati V. Čmilytė-Nielsen sako nematanti poreikio atsistatydinti iš pareigų, tvirtindama, jog pati ji nėra susijusi su korupcijos byla.

„Mes galime tą iniciatyvą parodyti, tikėtina, kad taip ir bus, bet nepamirškime, kad ir opozicijos viena partija turi lygiai tas pačias problemas kaip ir Liberalų sąjūdis“, – kalbėjo S. Skvernelis omenyje turėdamas byloje taip pat nuteistą Darbo partiją.

Savo ruožtu opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas Dainius Gaižauskas teigė Seimo paprašęs laikinai stabdyti darbą.

Gaunasi taip, kad kriminalinės partijos atstovai priims įstatymus, kuriais turės vadovautis Lietuvos žmonės.

„Lietuvos istorijoje dar taip nebuvę, kad dviejų nuteistų partijų atstovai (...) šiandien susirinko į Seimą pradeda arba tęsia leidybos procesą, – kalbėjo parlamentaras. – Gaunasi taip, kad kriminalinės partijos atstovai priims įstatymus, kuriais turės vadovautis Lietuvos žmonės.“

Pasak jo, tiek Seimo vadovė, tiek vicepirmininkas, „darbietis“ Andrius Mazuronis turėtų „atsiriboti nuo partijos, stabdyti galbūt narystes šiose partijose“.

„Artimiausias žingsnis – susėsti visoms opozicinėms frakcijoms ir priimti sprendimą, kaip išeiti iš šitos situacijos: gal išvis nedalyvauti veikloje Seimo, mes kažkada tą darėme, galbūt nebalsuoti, galbūt reikšti nepasitikėjimą (Seimo pirmininkei – BNS)“, – sakė D. Gaižauskas.

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos Seime seniūne Rasa Budbergytė žurnalistams sakė nematanti reikalo V. Čmilytei-Nielsen trauktis iš pareigų.

„Kadangi ji pradėjo partijai vadovauti 2019 metais, tikrai nemanau, kad dabar ji yra netinkama būti, kad čia labai didelę žalą darytų dėl reputacijos Seimui. Tačiau šitas klausimas vertas galbūt gilesnių diskusijų“, – kalbėjo politikė.

„Skaidrumo standartas“

Stabdyti Seimo darbą „valstiečių“ atstovas D. Gaižauskas pasiūlė ir tvirtinant Seimo ketvirtadienio darbotvarkę.

Seimo pirmininkė atsakydama į D. Gaižausko raginimą atsiriboti nuo Liberalų sąjūdžio, tvirtino to daryti neketinanti. Taip pat balsavimui opozicijos siūlymai stabdyti darbą nebuvo teikiami, nes neįvardyti darbotvarkės punktai, kuriuos būtų galima koreguoti, ir Seimas pradėjo biudžeto svarstymą.

„Seimas pakliuvo į keblią situaciją, kurioje dar nėra buvęs: dvi partijos nuteistos už sunkų korupcinį nusikaltimą ir joms paskirtos bausmės, bausmės turi būti pradėtos vykdyti po trijų parų, vietoj bausmės vykdymo susirinko įstatymų leidybos proceso“, – kalbėjo D. Gaižauskas.

Jis pažymėjo, kad nuteistų partijų vadovai abu yra Seimo vadovybėje, Liberalų sąjūdžio pirmininkė, parlamento vadovė V. Čmilytė-Nielsen ir Darbo partijos vadovas A. Mazuronis, Seimo vicepirmininkas, ir žmonėms kyla klausimai, kaip „kriminalinių juridinių organų atstovai gali priiminėti įstatymus, kuruos mes visi vykdysime“.

Seimo narių Mišrios grupės atstovė Agnė Širinskienė kreipėsi į valdančiuosius konservatorius, ragindama juos „taikyti tą patį skaidrumo standartą“, kurį jie taikė oponentams.

„Aš kviečiu konservatorius nuosekliai taikyti tą patį skaidrumo standartą, kurį jūs taikėte socialdemokratų vadovaujamai Vyriausybei, sakydami, kad tai kriminalinė koalicija, po to taikėte J. Narkevičiui dėl jo kotletukų, dabar turime kriminalinę konservatorių Vyriausybę. Jei kliuvo LSDP vyriausybė ir jų koalicijos partneriai, jei kliuvo kotletukai, kuriuos valgė J. Narkevičius, man labai keista, kad nekliūna Seimo pirmininkė, kuri yra nuteistos partijos pirmininkė, ir vadovauja visam Seimui“, – kalbėjo A. Širinskienė, primindama konservatorių kritiką buvusioms Vyriausybėms.

„Atpildas prisivijo“

Kalbėdamas apie apkaltą Vytautui Gapšiui, „Vardan Lietuvos“ lyderis teigė, kad anksčiau ar vėliau parlamentas turės priimti šį sprendimą.

„Įstatymiškai viskas labai aiškiai pasakyta, kad tą privaloma bus padaryti – Seimo narys teistas Seime negali būti“, – kalbėjo S. Skvernelis.

„Tas procesas vyks, o kaip greitai – valdančiųjų atsakomybė darbotvarkę sudaryti“, – pridūrė jis.

Vis tik politikas pabrėžė, kad „būtų, matyt, logiška“ sulaukti ir Aukščiausiojo Teismo sprendimo.

V. Čmilytė-Nielsen kiek anksčiau sakė, kad sprendimas dėl apkaltos parlamentarui V. Gapšiui priklausys nuo to, ar Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priims jo kasacinį skundą ir bausmės vykdymas bus atidėtas.

Apeliacinis teismas trečiadienį pakeitė pirmos instancijos teismo sprendimą ir nuteisė visus kaltinamuosius koncerno „MG Grupė“ (anksčiau vadinosi „MG Baltic“) korupcijos byloje. V. Gapšiui buvo skirta puspenktų metų laisvės atėmimo bausmė. Jis, kaip ir Darbo partija, buvo nuteistas dėl kyšio ėmimo iš buvusio „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio ir prekybos poveikiu.

Kyšiais pripažinta „MG Grupei“ priklausančių televizijų padaryta nuolaida Darbo partijos politinei reklamai bei parama viešajai įstaigai „Meno ir sporto projektai“. Anot teisėsaugos, už 27,1 tūkst. eurų vertės kyšį V. Gapšys veikė „MG Grupės“ naudai.

Tuo metu D. Gaižauskas ir R. Budbergytė ragino V. Gapšį patį pasitraukti iš parlamento.

„Atpildas prisivijo Seimo narius, kurie praeityje padarė tokius labai smerktinus, blogus, sunkus nusikaltimus“, – sakė socialdemokratų atstovė.

Vis tik pats Darbo partijos frakcijos atstovas sako kol kas nesitraukiantis iš Seimo ir penktadienį žada pateikti kasacinį skundą dėl bausmės vykdymo stabdymo.