Europos Parlamento (EP) stebėsenos misijos Ukrainoje narys, buvęs Europos Parlamento pirmininkas Patas Coxas pažymi, kad pastarosiomis savaitėmis prieš planuotą asociacijos sutarties pasirašymą Ukraina patyrė "didžiulį Rusijos spaudimą".

Europos Sąjungos ir Rytų partnerystės šalių parlamentarų susitikime Seime pranešimą skaitęs P.Coxas pažymėjo, kad svarbu žinoti, ką Rusija siūlo Ukrainai, jei po Vilniaus susitikimo dialogas su šia Rytų partnerystės valstybe tęsis.

"Šiuo metu neaišku, kokie pasiūlymai, jei tokių yra, aptarti politikų Kijeve ir Maskvoje, yra daug spekuliacijų, kas gali būti ant derybų stalo. Ir, žinoma, ES būtų naudinga žinoti, jei dialogas po Vilniaus susitikimo tęsis, ką konkrečiai siūlo Rusija, ekonominę pagalbą, mažesnes dujų kainas, ar dar ką nors", - sakė EP stebėsenos misijos atstovas.

Taip pat jis savo pasisakyme pažymėjo, jog pagrindinė žinia, kurią ES turėtų pranešti Rytų partnerystės šalims - durys išlieka atviros. "Be galo svarbu, kad ES pasiųstų aiškų signalą visiems Rytų partnerystės nariams dėl jų ketinimų, vienas signalų turi būti, kad durys išlieka atviros", - kalbėjo P.Coxas.

Buvęs EP vadovas pabrėžė, jog Ukrainos jaunimas, nepriklausomai nuo gyvenamos vietos, pritaria šalies eurointegracijai, ir būtent jiems turi būti atverta perspektyva dėl Ukrainos suartėjimo su ES.

"Iš visuomenės apklausų, ir to, ką matome dabar, aišku, kad jauni ukrainiečiai, neatsižvelgiant į tai, kurioje Ukrainos dalyje gyvena, jie siekia savo šalies ateities Europoje, ir tai yra karta, kuriai durys turi likti atviros", - kalbėjo P.Coxas.

Kalbėdamas apie stebėjimo misiją Ukrainoje P.Coxas pateikė duomenis, jog iš viso per tuos 18 mėnesių šalyje lankėsi 27 kartus, daug kartų susitiko ne tik su valstybės vadovais, bet ir su Charkovo ligoninėje esančia ekspremjere Julija Tymošenko.

Jis darkart pabrėžė, jog asociacijos sutarties stabdymas nėra susijęs su J.Tymošenko klausimu, o tik su Rusijos ekonomine įtaka ar spaudimu. P.Coxas pažymėjo, kad per vizitus pavyko pasiekti, kad J.Tymošenko kalinimo ligoninėje sąlygos būtų sušvelnintos - pašalintos ją visą laiką filmavusios kameros, prižiūrėtojomis paskirtos moterys pareigūnės ir t.t.

Seime ketvirtadienį vyksta Europos Sąjungos ir Rytų partnerystės valstybių parlamentarų susitikimas, šalia dvi dienas truksiančio Europos Sąjungos Rytų partnerystės viršūnių susitikimo, kuriame tikimasi įtvirtinti glaudesnius ES santykius su posovietinėmis Rytų Europos šalimis.

Didžiausias dėmesys Rytų partnerystės viršūnių susitikime sutelktas į Ukrainą. Šios šalies vyriausybė praėjusią savaitę paskelbė stabdanti derybas dėl asociacijos ir laisvosios prekybos sutarties, kurią ketinta Lietuvoje pasirašyta penktadienį.

Ukraina teigia, kad sutartį su ES galėtų pasirašyti tik gavusi geresnes sąlygas ir finansinę paramą. Prezidentas Viktoras Janukovyčius pareiškė, kad pasirašius sutartį su ES, pereinamuoju laikotarpiu valstybei kasmet reikėtų 20 milijardų eurų.