„Greičiausiai pavasario sesija yra tas kontekstas, kai galime kažką naujo sutarti, nes dabar, kai tik ką priimtas biudžetas, išeina į kalėdinį laikotarpį politinė sistema, gal ir ne nepavyks, bet faktas, kad pavasario sesija būtų tinkamas metas“, – trečiadienį interviu Žinių radijui sakė P. Saudargas.

Jis teigė, jog pats pritartų bet kokiam gynybos mokesčio modeliui, nes gynyba yra „raktinis apskritai ateities klausimas“, gyvenant Rusijos ir Baltarusijos kaimynystėje, tačiau pažymėjo, kad svarstant naują mokestį svarbu ir nusistatyti tikslus, ko norima pasiekti.

„Mes pirmiausia turime išsikelti tikslą, ko mes siekiame – ar tai būtų 3  proc. nuo BVP, ar tai būtų papildoma infrastruktūra. Tada skaičiuoji, kiek tau pinigų trūksta ir iš kokio mokesčio galėtum padidinti, gal PVM, gal GPM, gal per visą mokesčių bazę uždėti kokį 0,1 proc., gal vieną kažkur mokestį didinti, tai yra atviras klausimas“, – pabrėžė P. Saudargas.

Seimo vicepirmininkas taip pat teigė, kad kartu su gynybos mokesčiu būtų galima svarstyti ir visuotinio šaukimo idėją, pats siūlo modelį daryti kuo lankstesnį, kartu ir panaikinant paskatas vengti kariuomenės, pvz., prisidengus ligomis.

Aš pritarčiau visuotiniam šaukimui, bet esu nekart išsakęs ir idėją, kas po tuo slypi – aš esu už kuo lankstesnę sistemą.

„Aš pritarčiau visuotiniam šaukimui, bet esu nekart išsakęs ir idėją, kas po tuo slypi – aš esu už kuo lankstesnę sistemą. Jei mes sukurtume sistemą, kad kiekvienas šaukiamo amžiaus jaunuolis randa joje sau vietą, nebūtinai eidamas tuos devynis ar šešis mėnesius į kareivines, bet, tarkime, lankydamas būrio vadų kursą, kaip studentas. Reiktų sistemą kreipti į tai, kad nebūtų paskatų vengti“, – kalbėjo konservatorius.

Gynybos mokesčio idėją iškėlė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, Prezidentūrai anksčiau sukritikavus kitų metų gynybos biudžetą, kad jame nėra numatyta lėšų Valstybės gynimo taryboje patvirtintam planui Lietuvos kariuomenėje kurti sausumos diviziją.

L. Kasčiūnas žadėjo imtis telkti partijų paramą, kad būtų sutarta dėl naujo mokesčio, o jis galėtų įsigaliotų 2025 metais.

Kaip vieną iš galimų gynybos mokesčio pavyzdžių politikas minėjo Estijoje dviem procentiniais punktais padidintą pridėtinės vertės mokestį (PVM).

Krašto apsaugos ministerija šiemet vasarą pasiūlė pertvarkyti šaukimą, sudarant lankstesnes tarnybos sąlygas ir didinant karo prievolininkų skaičių per metus iki maždaug 5 tūkstančių. Reforma dar turėtų būti svarstoma Vyriausybėje ir teikiama Seimui, bet joje nėra numatyta visuotinio šaukimo.

Dalis valdančiųjų konservatorių, įskaitant premjerę Ingridą Šimonytę ir partijos lyderį užsienio reikalų ministrą Gabrielių Landsbergį, taip pat prezidentas Gitanas Nausėda ragina atnaujinti diskusijas dėl visuotinio šaukimo, tačiau ši idėja nesulaukia plataus palaikymo.