„Iniciatyvos tikrai nėra kažką konkretaus daryti, nėra apsispręsta, kad imamės judinti ir daryti. Galbūt, pažiūrėjus į informaciją iš įvairių kampų, nėra didelio dabar kažkaip ir poreikio“, – Žinių radijui trečiadienį sakė Seimo ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos vicepirmininkas.

„Išėjo informacija, išėjo knyga, visi perskaitė, visi susidarė nuomonę apie vienus ar kitus dalykus, papildomam valstybiniam tyrimui na kol kas gal nėra kvorumo, kad kištųsi Seimas. Savaime tai nesusitvarkė, čia irgi gal yra aspektas, kai viešumas gydo – visi pasidarė išvadas dėl savo veiklos metodų ir ateity klaidų bus daroma mažiau“, – sakė jis.

Klausimų Seimo nariams kilo dėl kelių žurnalistų Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės knygoje „Pranešėjas ir Prezidentas“ atskleistų faktų. Klausimus valdantieji baigė formuoti balandžio viduryje.

Savaime tai nesusitvarkė, čia irgi gal yra aspektas, kai viešumas gydo – visi pasidarė išvadas dėl savo veiklos metodų ir ateity klaidų bus daroma mažiau.

Parlamentarai svarstė aiškintis, kodėl VSD tyrė vieno kandidato į prezidentus aplinką, kokiu pagrindu šis tyrimas atliktas, taip pat – dėl G. Nausėdos rinkimų kampanijos finansavimo, brolių Nikitinų galimą įtaką G. Nausėdai, verslininko Igorio Udovickio interesus, leidimo dirbti su slapta informacija išdavimo tuometiniam Vyriausybės kancleriui A. Stončaičiui aplinkybes, tačiau parlamentinio tyrimo kol kas nuspręsta nesiimti.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen yra sakiusi, jog atsakymus būtų galima gauti kai kuriuos pareigūnus pakviečiant į Seimo salę, tuomet  „pagal atsakymus ir poreikį tolesnius žingsnius galėtų atlikti komitetai ar komisijos“.

Vasarį išleistoje tyrimų žurnalistų knygoje pateikiamas aukštas pareigas VSD ėjusio pareigūno liudijimas. Pranešėjas teigė, kad jis 2018 metų liepą iš departamento direktoriaus pavaduotojo Remigijaus Bridikio gavo kelis lapus su daug pavardžių ir žodinį pavedimą „patikrinti vieno kandidato rinkiminę komandą ir galimų rėmėjų sąrašą“, kuriame, kaip paaiškėjo, buvo nurodyti tuomet dar kandidato į prezidentus G. Nausėdos rėmėjai ir bendražygiai.

VSD atstovai tvirtino tikrinę visų kandidatų komandas, pats pranešėjas tikino, kad tikrinta tik G. Nausėdos aplinka, o R. Bridikis jam patvirtino, jog sąrašai gauti iš paties G. Nausėdos. Prezidentas kategoriškai neigia prašęs VSD tikrinti jo komandą.

Knygoje taip pat keliamos abejonės dėl G. Nausėdos rinkimų kampanijos skaidrumo, atskleisti ryšiai su kai kuriais verslo atstovais.

Taip pat knygoje publikuojamas liudijimas, kad prieš kelerius metus A. Stončaičiui einant Vyriausybės kanclerio pareigas, kilo abejonių, ar išduoti jam naują leidimą dirbti su slapta informacija, nes jis esą palaiko ryšius su abejotinos reputacijos asmenimis.

Teigiama, kad tuomet A. Stončaitis atsisakė tikrintis poligrafu ir vis tiek gavo tokį leidimą. VSD anksčiau yra nurodęs, kad leidimas A. Stončaičiui išduotas laikantis įstatymų, o oficialaus sprendimo jį tikrinti poligrafu nebuvo.