„Kol jos (sveikatos priežiūros įstaigos) negaus licencijos, tol jos negali pradėti teikti paslaugų. Turi būti dvi licencijos, lytinių ląstelių bankui ir pagalbinio apvaisinimo procedūrai“, – teigė N.Ribokienė.

Iki įstatymo įsigaliojimo medicinos įstaigos privalėjo turėti licenciją dirbtinio apvaisinimo procedūrai.

Šeimos, kurios procedūras pradėjo dar iki įsigaliojant įstatymui, gydymą gauna.

„Tęstiniai procesai tikrai nestabdomi“, – pažymėjo Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos vadovė.

Pagalbinio apvaisinimo licencijų siekia penkios įstaigos

Pasak jos, iki įstatymo įsigaliojimo pagalbinio apvaisinimo procedūras Lietuvoje teikė 12 įstaigų, o sausį paraiškas teikti tokias paslaugas pristatė penkios: valstybinės Santariškių klinikos bei privačios įstaigos Baltijos ir Amerikos klinika, Vaisingumo klinika, „Kardiolita“ bei medicinos centras „Jolsana“.

Įvertinus visas šias penkias įstaigas, rasti trūkumai. Trūkumai rasti dėl patalpų higienų pasų, specialistų kvalifikacijos, privalomojo medicinos prietaisų turėjimo, dokumentacijos tam tikri trūkumai, sutarčių, procedūrų.

N.Ribokienės teigimu, visose įstaigose rasta trūkumų, kuriuos jos gali ištaisyti iki balandžio.

„Įvertinus visas šias penkias įstaigas, rasti trūkumai. Trūkumai rasti dėl patalpų higienų pasų, specialistų kvalifikacijos, privalomojo medicinos prietaisų turėjimo, dokumentacijos tam tikri trūkumai, sutarčių, procedūrų. Šie visi trūkumai yra ištaisomi, visos penkios įstaigos, mūsų manymu, gali pašalinti šiuos trūkumus. Trūkumų šalinimo terminas yra 90 dienų, tad iki balandžio mėnesio jos galės ramiai tuos trūkumus šalinti, o jei jos tai padarys greičiau, taryba pažada operatyviai įvertinti, ir jei viskas atitinka, įstaigos gaus licenciją“, – kalbėjo N.Ribokienė.

Procedūroms numatyti 3 mln. eurų

Pagalbinio apvaisinimo procedūroms Privalomo sveikatos draudimo fonde (PSDF) šiems metams yra numatyti 3 mln. eurų, tačiau paslaugoms kompensuoti jie bus naudojami, kai bus akredituotos paslaugas teiksiančios įstaigos.

„Šių metų PSDF yra numatyti 3 mln eurų, kurie bus skirti kompensuoti pagalbinio apvaisinimo procedūroms, tyrimams, taip pat bus kompensuojami ir stimuliaciniai vaistai. Kai tik įstaigos gaus licencijas, mes esame pasiruošę sudaryti sutartis ir kompensuoti šitas paslaugas. Yra numatyta stimuliacinių vaistų kompensavimas, kai tik jie pateks į kompensuojamų vaistų sąrašą. Lėšos numatytos, ir Ligonių kasa pasiruošusi kompensuoti, kai tik visos procedūros bus atliktos“, – sakė Valstybinės ligonių kasos vadovas Aurimas Baliukevičius.

Jis sakė negalintis atsakyti, kuomet pagalbinio apvaisinimo procedūroms skirti vaistai bus įtraukti į kompensuojamųjų sąrašą, tai sprendžia speciali komisija prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

„Ligonių kasa yra pateikusi visą informaciją kompensuojamų vaistų komisijai, bet kadangi toje komisijoje nedalyvauja Ligonių kasos atstovas, dėl terminų nenoriu spekuliuoti“, – sakė A.Baliukevičius.

Pacientai kompensavimo tvarka nepatenkinti

Vaikų susilaukti negalinčias šeimas vienijančios Vaisingumo asociacijos vadovė Rūta Vyšniauskaitė sako, jog kompensavimo tvarka „neišbaigta, diskriminuojanti, neužtikrinanti prieinamumo ir visiškai neatitinka pacientų lūkesčių“.

Kaip spaudos konferencijoje sakė R.Vyšniauskaitė, šiuo metu, kol dar nekompensuojami stimuliaciniai vaistai, numatyta kompensavimo suma sudarytų trečdalį pagalbinio apvaisinimo kainos.

„Visų pirma, kompensuojama maža dalis procedūrų kainos, jei įskaičiuotume ir vaistus, susidaro apie 30 proc. sumos, tai reiškia, pacientui lieka (sumokėti) 70 procentų. Dėl vaistų – nėra jokių terminų nustatyta, kada jie bus kompensuojami, kaip jie bus kompensuojami, ar bus 100 proc. kompensuojami, nėra aiškaus, skaidraus sprendimo ir tvarkos bei datų, kai tai bus įvykdyta“, – kalbėjo asociacijos vadovė.

Pasak jos, pagalbinio apvaisinimo procedūra kainuoja apie 2 tūkst. eurų, pusę šios sumos sudaro vaistai. „Pagalbinio apvaisinimo kaina kaimyninėse šalyse įvertinama apie 1200 eurų, tuo tarpu Lietuva kompensuoja 471 eurą. Tai yra kaina tik procedūros, neįskaičiuojant vaistų, vaistų kainą sunku apskaičiuoti, nes kiekvieno organizmo skirtingas atsakas, jaunesnėms moterims reikia mažiau, vyresnėms – daugiau, bet vidutiniškai tai sudaro  50 proc. apvaisinimo kainos, apie tūkstančio eurų reikia vaistams“, – sakė R.Vyšniauskaitė.

Numatyta kompensacijos suma stebėjosi ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Akušerijos ir ginekologijos klinikos docentė Eglė Drejerienė. „Iš tiesų nustebino labai žemi paslaugų įkainiai, kurie visiškai neatitinka tikrovės ir realiai turbūt prilyginti savikainai, visiškai neatsižvelgiama, kad tas procedūras atlieka kvalifikuotas personalas, į kurio mokymus reikia investuoti, visiškai nevertintas personalo darbas, suskaičiuotos tik priemonės“, – sakė E.Drejerienė.

Prašo kompensuoti šaldymą

Pacientų organizacijos atstovė R.Vyšniauskaitė taip pat tvirtino, kad įpareigojusi užšaldytus embrionus laikyti amžinai, valstybė turi prisiimti ir to kaštus.

Jei nekompensuojame embrionų šaldymo, o pagal įstatymo nuostatą mes negalime jų naikinti, o turime saugoti amžinai, visiškai neaiški finansinė išraiška šios situacijos.

„Valstybė nusprendė embrionus šaldyti amžinai, neribotą laiką, bet iš politikų teko girdėti įsipareigojimų, kad tai bus apmokama valstybės lėšomis, nes jei tai paliekama spręsti patiems pacientams, jiems reikia palikti spręsti viską – kiek laiko šaldyti ir taip toliau, o dalinti pažadus ir vėliau nusisukti nuo paciento yra neteisinga“, – sakė R.Vyšniauskaitė.

E.Drejerienės žiniomis, Santariškių klinikose embrionų šaldymo įkainis keleriems metams siekia 400 eurų, o privačiose klinikose – apie 600 eurų.

„Jei nekompensuojame embrionų šaldymo, o pagal įstatymo nuostatą mes negalime jų naikinti, o turime saugoti amžinai, visiškai neaiški finansinė išraiška šios situacijos, jei pacientai patys turės mokėti už embrionų šaldymą, o jie bus laikomi amžinai“, – sakė Kauno klinikų atstovė.

Nuo sausio įsigaliojęs įstatymas leidžia nevaisingoms poroms pagalbinio apvaisinimo procedūroms gauti valstybės finansavimą ir sukuriamų embrionų skaičius neribojamas, o nuo vasario dar įsigaliojo pataisos, kuriomis įpareigojama nepanaudotus embrionus saugoti neterminuotą laikotarpį, taip pat įteisinama embriono donorystė. Iki įstatymo priėmimo procedūros buvo atliekamos tik privačiose įstaigose vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro įsakymu.