Už tai, kad leidimo laikinai gyventi Lietuvoje netektų tie rusai ir baltarusiai, kurie daugiau nei kartą per metus vyktų į Rusiją ir Baltarusiją, balsavo 20 Seimo narių, prieš buvo 47, susilaikė 45 parlamentarai.

Už pasiūlymą leisti vieną kelionę per tris mėnesius buvo 41, prieš – 37, susilaikė 39 Seimo nariai.

Pirmąjį siūlymą teikė grupė parlamentarų, antrąjį – Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas.

Ginčas, kas kelia grėsmę

Vienas iš balsavusių prieš šiuos siūlymus parlamentarų Kasparas Adomaitis sakė, kad „pasiūlytas sprendimo kelias tikrai nėra adekvatus“.

„Jis apima tik labai siaurą keliautojų ratą, nelabai aišku, kodėl tik baltarusiams reikia drausti grįžti į Baltarusiją. Kodėl lietuviai gali važiuoti į Baltarusiją ir niekaip tai nėra apribojama? Juos irgi juk gali verbuoti, nepriklausomai nuo pilietybės“, – sakė Laisvės frakcijos narys.

„Mes nubalsavome už tai, kad turintys leidimą gyventi Lietuvoje baltarusiai vis dėlto turės galimybę pamatyti savo artimuosius ar retkarčiais nuvažiuoti į Baltarusiją. Nepriėmėme svarbiausio sprendimo – visus baltarusius paskelbti grėsme“, – po balsavimo teigė demokratas Tomas Tomilinas.

Vienas iš kelionių skaičiaus ribojimo iniciatorių konservatorius Audronius Ažubalis apgailestavo dėl Seimo sprendimo.

Nepriėmėme svarbiausio sprendimo – visus baltarusius paskelbti grėsme.

„Šituo balsavimu jūs iš principo padarėte šitą įstatymą niekiniu, ten daugiau ribojimo priemonių ir nebeliko. Kam tas įstatymas, aš nelabai ir suprantu“, – tvirtino jis.

„.Atsiminkite, kad per pirmą nepilną (šių metų – BNS) ketvirtį baltarusiai, kurie turi laikiną leidimą gyventi Lietuvoje, 422 tūkst. kartų kirto Baltarusijos sieną. (...) Ką sako saugumas, ką sako antrukai (Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas – BNS)? Jau dvejus metus iš eilės sako, kad tai yra grėsmė nacionaliniam saugumui, jūs gi sakote – ne. Jūs ir prisiimate atsakomybę“, – kalbėjo A. Ažubalis.

„Čia ne kirtimai yra, čia yra nuvykimas pas savo gimines, pas savo seną motiną“, – replikavo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovė Rita Tamašunienė.

Konservatorius Valdas Rakutis teigė, kad nėra kito kelio norint suvaldyti saugumo situaciją, kaip tik riboti kelionių skaičių į Rusiją ir Baltarusiją.

„Sunkia širdimi priėmėme šitą sprendimą (komitete – BNS), asmeniškai pažįstu baltarusių, žinau, kaip jie čia gyvena, puikių labai žmonių yra ir tikrai nesinori jų nuteikti prieš save ir pastumti meškai į glėbį, bet mes turime ką nors daryti, negalime gyventi taip, kaip yra“, – sakė parlamentaras.

„Valstietis“ Dainius Gaižauskas teigė, kad Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūnai per dieną turi patikrinti apie 600 asmenų, ar jie kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, ar ne. Seimo nario teigimu, toks darbo krūvis yra neįmanomas.

Pasak opozicinės Demokratų frakcijos seniūno Sauliaus Skvernelio, jeigu Lietuvos institucijos negeba tinkamai patikrinti dabartinio skaičiaus asmenų, kurie nori gyventi Lietuvoje, reikia įsileisti tiek užsieniečių, kiek jos galėtų patikrinti.

„Reikia pasakyti, kad šiais metais Lietuva galės išnagrinėti 1,2 tūkst. prašymų dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje. Viskas, daugiau galimybių mes neturime ir gaunasi tokia kvota, kuri ne įstatyme nustatyta, bet nustatyta todėl, kad mūsų tokie resursai“, – Seime žurnalistams sakė S. Skvernelis.

Daugiau ribojimų

Nors pasiūlymui dėl kelionių ribojimo nebuvo pritarta, projektas dėl kitų nacionalinių sankcijų Rusijos ir Baltarusijos piliečiams pratęsimo dar metams Seime įveikė svarstymo stadiją.

Už projektą balsavo 82 parlamentarai, prieš buvo trys, susilaikė 34 Seimo nariai. Seimas dar turės balsuoti dėl jo priėmimo.

Pagal pernai priimtą įstatymą, rusams ir baltarusiams ribojama galimybė gauti Lietuvos vizas, elektroninio rezidento statusą, Rusijos piliečiams dar papildomai apsunkinta galimybė atvykti į Lietuvą, įsigyti nekilnojamojo turto, taip pat laikinai nepriimami jų prašymai dėl leidimo gyventi Lietuvoje.

Naujajame įstatymo variante siūloma nustatyti daugiau ribojimų Baltarusijos piliečiams, nes Lietuvos žvalgybos institucijos yra įspėjusios apie suaktyvėjusią Baltarusijos specialiųjų tarnybų veiklą pasinaudojant Lietuvoje esančiais savo piliečiais.

Vyriausybė siūlo atnaujintame įstatyme nustatyti, kad tais atvejais, kai Baltarusijos piliečiai atvyktų su Šengeno viza, būtų papildomai vertinama rizika dėl jų atvykimo keliamos grėsmės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams.

Antradienį taip pat pritarta siūlymui uždrausti į Lietuvą importuoti žemės ūkio produktus ir pašarus, kurių kilmės šalis yra Rusija arba Baltarusija. Konkretų draudžiamų produktų ir pašarų sąrašą patvirtintų Vyriausybė.

Taip pat pritarta pataisai, kad leidimo laikinai gyventi Lietuvoje netektų tie rusai ir baltarusiai, kurie tyčia, viešai, sistemingai skleistų melagingą, visuomenės ar valstybės interesams prieštaraujančią informaciją, bei tie, kurie viešai pritartų Jungtinių Tautų Organizacijos dokumentais ar tarptautinių teismų sprendimais pripažintam agresijos nusikaltimui.

Naujajame projekte norima pakoreguoti ir draudimą įsigyti Lietuvoje nekilnojamojo turto. Siūloma, kad jo negalėtų įsigyti laikino ar nuolatinio leidimo gyventi Lietuvoje neturintys tiek Rusijos, tiek Baltarusijos piliečiai.

Numatoma, kad nacionalinių sankcijų įstatymas galiotų iki 2025 metų gegužės 2 dienos.

Šis įstatymas buvo inicijuotas dėl Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 metų vasarį.

Naujiems ribojimams Baltarusijos piliečiams priešinasi Lietuvoje gyvenanti šios šalies opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja. Pasak jos, draudimai susieja paprastus Baltarusijos piliečius su Aliaksandro Lukašenkos režimu, todėl nėra pagrįsti.

Migracijos departamento duomenimis, šiuo metu Lietuvoje leidimus gyventi turi 62 tūkst. 884 Baltarusijos piliečiai ir 15 tūkst. 678 Rusijos piliečiai.