Parlamentarai ketvirtadienį pradėjo svarstyti Vidaus reikalų ministerijos (VRM) parengtą įstatymų projektų paketą, kuriuo būtų įteisintas prieglobsčio prašytojų perkėlimas iš kitų šalių, taip pat tikslinamos jų pareigos ir teisės, integracijos terminai.

Už Užsieniečių teisinės padėties įstatymos pataisų projektą po pateikimo balsavo 60 Seimo narių, trys susilaikė. Toliau projektą svarstys Seimo komitetai.

Lietuvai ketinant iš Europos Sąjungos šalių priimti per 1 tūkst. pabėgėlių, į įstatymą norima įrašyti naują sąvoką - užsieniečių perkėlimas į Lietuvos Respublikos teritoriją. Tai būtų Europos Sąjungos (ES) mastu arba pagal dvišalius susitarimus vykdomas užsieniečių, atitinkančių Lietuvos įstatyme nustatytus kriterijus suteikti prieglobstį, perkėlimas iš ES arba trečiosios valstybės teritorijos į Lietuvos teritoriją.

Projekte numatyta, kad perkelti gali būti tik tie asmenys, kurie pateikė prašymą būti perkelti būtent į Lietuvą ir atitinka nustatytus kriterijus. Sprendimą dėl perkėlimo priimtų Vyriausybė.

Migracijos departamentui norima suteikti teisę pripažinti kitos ES valstybės narės duotą asmeniui pabėgėlio statusą ir nesvarstyti iš naujo jo atvejo. Jis privalėtų per 24 valandas priimti sprendimą dėl perkeltam užsieniečiui suteikiamo statuso. Jie galimi trys - pabėgėlio, laikinosios apsaugos, papildomos apsaugos.

Projektu suteikiama galimybė apgyvendinti prieglobsčio prašytojus, priklausančius pažeidžiamų asmenų kategorijai, jų poreikius atitinkančiose apgyvendinimo vietose, prižiūrimose nevyriausybinių organizacijų.

Taip pat VRM nori patikslinti prieglobsčio prašytojų pareigas. Šie būtų įpareigoti bendradarbiauti su Lietuvos tarnautojais ir pareigūnais, teikti teisingą informaciją. Užsieniečiai privalėtų deklaruoti gautas lėšas, nedelsiant raštu pranešti Migracijos departamentui apie pasikeitusią gyvenamąją vietą.

VRM siūlo nustatyti, kad prašymas suteikti prieglobstį turi būti išnagrinėtas iš esmės kuo greičiau ir ne vėliau kaip per 3 mėnesius. Nagrinėjimas skubos tvarka truktų septynias darbo dienas.

Pristatydamas projektą vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis pabrėžė, kad užsieniečių integravimo procesas turėtų prasidėti kuo greičiau, vos asmeniui atvykus į Lietuvą ir gavus statusą.

„Mes planuojame, kad asmuo, kuris atvyks, po visų patikrinimo procedūrų, galės gauti statusą ir pradėti dirbti. Ką tai reiškia? Kad jis taps socialiai draustas ir išmokos jam bus kitokios“, - sakė ministras.

Jis atkreipė dėmesį, kad projekte nustatyti ir pašalpų dydžiai prieglobsčio gavėjams. Tačiau jis prašė Seimo komitetų išmokų dalį išimti iš įstatymo, nes tokius dalykus turėtų reguliuoti poįstatymiai aktai, kuriuos lengviau keisti, atsižvelgiant į situaciją.

S.Skvernelis taip pat tvirtino, kad pabėgėlių statusą turintys asmenys galės laisvai judėti, vykti į kitas valstybes.

„Šiuo metu antrinio judėjimo klausimas nėra išspręstas, jie laisvi žmonės, galės išvykti, bet kitose šalyse jie negalės gauti jokių socialinio paketo išmokų, legaliai dirbti. Jeigu ten paklius, bus grąžinti į šalį“, - aiškino vidaus reikalų ministras.