Politikai palaikytų, kad toks siūlymas būtų įtvirtintas partijų susitarime. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) šią savaitę nutarė, kad jį reikia inicijuoti. Nors naujoji valdžia įsipareigojo 2 proc. gynybai pasiekti jau kitąmet, 2014-aisiais priimtame partijų susitarime tai padaryti numatyta iki 2020-ųjų.

Anot Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovo Tomo Tomilino, atsakingo už partijos komunikaciją, partija suteiks sprendimo mandatą Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkui Vytautui Bakui ir nedarys jokių kliūčių tokiam susitarimui.

„Turi būti rastas politinis sutarimas, bet partija nedarys jokių kliūčių tokiam susitarimui“, – BNS sakė jis.

Siūlymą palaiko ir valdančiųjų Socialdemokratų partijos pirmininkas Algirdas Butkevičius. Jis priminė, kad po ankstesnio partijų susitarimo finansavimas buvo didinamas 150 mln. eurų kasmet, o pasiekti 2 proc. gynybai jau kitais metais pakaks papildomų 116 mln. eurų.

„Praktiškai, manau, kad galima pasiekti tokį tikslą, nes ir BVP auga nuolat, ir pajamos biudžeto kasmet geriau surenkamos, ir viršplaninių pajamų yra – tą tikslą įgyvendinti nebūtų problematiška. Taip“, – BNS sakė jis, paklaustas, ar socialdemokratai pritars NKSGK siūlymui.

Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų vadovas Gabrielius Landsbergis pripažįsta, kad ir Seimo valdantieji, ir opozicija turi tokį pat požiūrį į nacionalinį saugumą, todėl konservatoriai palaikytų susitarimą.

„Visi klausimai, kurie yra susiję su nacionaliniu saugumu ar su išlikimu, su mūsų žmonių gyvybėmis, nemanau, kad yra kitas kelias, nei tik susitarti visoms partijoms (...). Susitarimas dėl 2,5 proc. būtų dabar ypatingai svarbus dar ir turint galvoje JAV prezidento Donaldo Trumpo žodžius ir galbūt besidėliojančią naują saugumo situaciją pasaulyje“, – BNS kalbėjo konservatorių lyderis.

Liberalai susitarimą palaikytų, tačiau su išlyga, kad į jį būtų įtraukti ir kiti svarbūs krašto apsaugai klausimai, sako Lietuvos liberalų sąjūdžio lyderis Remigijus Šimašius.

„Manau, kad tam reikėtų pritarti, kad būtų logika, bet svarbu, kad būtų ne tik procentai, bet esame pribrendę įvardyti ir kitus dalykus, kurie svarbūs mūsų gynybai. Pavyzdžiui, vienas iš aspektų yra dar tvyrantis kai kurių politikų nepasitikėjimas savo piliečiais dėl teritorinės gynybos, dėl savanoriškumo, dėl Krašto apsaugos savanorių pajėgų, Šaulių sąjungos išplėtimo, ginklų laikymo namuose. Šie dalykai irgi labai akivaizdžiai turi atsispindėti susitarime, kad mes pasitikime savo šalies piliečiais“, – BNS teigė R.Šimašius.

Opozicinė „Tvarkos ir teisingumo“ partija, anot jos lyderio Remigijaus Žemaitaičio, tokį susitarimą pasirašytų su kita išlyga – dėl didesnio kariuomenės lėšų panaudojimo skaidrumo, informacijos apie pirkimus teikimo visuomenei, taip pat dėl proporcingo lėšų skyrimo ne tik kariuomenei, bet ir nekonvencinio puolimo atveju itin svarbiai Viešojo saugumo tarnybai.

„Tikrai būčiau už 2,5 proc., jei mes žinotumėme apie jų panaudojimą (...). Dabar paklausus, kaip panaudota 1,7 proc. BVP gynybai skirtų pinigų, niekas nepasakys. Nupirkome „bokserius“, o pasirodo, remontai, priežiūra bus ne Lietuvoje“, – aiškino R.Žemaitaitis.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos - Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) siūlytų į susitarimą įrašyti ir tai, jog bus užtikrintas gynybos pramonės sukūrimas Lietuvoje.

„Čia ne skaičius dėl skaičiaus, reikia žiūrėti į turinį. Jei pirksime „auksines“ šakutes, mes nepalaikysime, – BNS sakė LLRA-KŠS vadovas Valdemaras Tomaševskis. – Jei bus labai konkreti programa, kad inicijuojamas karinės pramonės atsiradimas Lietuvoje, kad būtų galima gaminti šaudmenis, techniką, tada, aišku, jei tai bus susiejama su impulsu pramonei. Taip, tuomet galima šį skaičių įvardyti.“

2014 metais pasirašydamos susitarimą partijos sutarė kasmet didinti finansavimą krašto apsaugai, kad jis ilgainiui sudarytų 2 proc. BVP. Dabartinė Vyriausybė įsipareigojo 2 proc. BVP pasiekti 2018 metais. 

NSGK šią savaitę priėmė protokolinį nutarimą, kad reikia atnaujinti 2014-ųjų partijų susitarimą. Komiteto pirmininkas „valstietis“ Vytautas Bakas argumentuoja, kad papildomų lėšų reikia ir kibernetiniam saugumui užtikrinti, pasirengti įvesti visuotinį šaukimą.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė yra sakiusi, kad krašto gynybos finansavimas ateityje išliks svarbus, o jo dydis priklausys nuo „geopolitinių iššūkių ir grėsmių bei šalies finansinių galimybių“.

Seimas antradienį patvirtino atnaujintą Nacionalinio saugumo strategiją, joje numatyta, kad krašto apsaugos finansavimas 2 proc. BVP pasieks vėliausiai 2018 metais, bus užtikrinamas tolygus tolesnis finansavimas. Prezidentės atstovė Daiva Ulbinaitė pažymi, kad būtent „todėl „prisirišti“ prie konkrečių skaičių nėra tikslinga“.

Siūlymą numatyti konkretų skaičių gynybai 2020-aisiais palaiko LVŽS vedlys rinkimuose premjeras Saulius Skvernelis, sakydamas, kad tai yra svarbi žinia ir užsienio partneriams.