Iš pirmosios reitingų lentelės vietos konservatorius išstūmė „valstiečiai“ ir pagal populiarumą antrojoje vietoje įsitaisę socialdemokratai. Pastarųjų reitingo augimas – ne tik didžiausias, bet iš esmės ir vienintelis tarp visų parlamentinių partijų. Ekspertai komentuodami kritusius valdančiųjų partijų reitingus kol kas nieko neįprasto nemato, nors neatmeta, kad gausiausią Seimo frakciją turinti konservatorių partija ateityje gali susidurti su rimtais, tapatybiniais iššūkiais.

Naujienų agentūros ELTA užsakymu gegužės 20 – birželio 2 dienomis atliktos „Baltijos tyrimų“ apklausos rodo, kad jei artimiausiu metu vyktų Seimo rinkimai, didžiausią gyventojų palaikymą turėtų Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Ramūno Karbauskio vadovaujamą, šiuo metu opozicinę partiją palaiko 14,6 proc. gyventojų. Lyginant šiuos rodiklius su apklausų duomenimis, kurie buvo gauti iš karto po pastarųjų Seimo rinkimų 2020 m. spalio mėnesį, „valstiečių“ palaikymas iš esmės nepasikeitė. Prieš pusmetį į opoziciją nublokštus „valstiečius“ palaikė 13 proc. gyventojų.

Ramūnas Karbauskis/D. Labučio (ELTOS) nuotr.

Antrojoje reitingų lentelės vietoje – Lietuvos socialdemokratų partija. Po istoriškai nesėkmingo pasirodymo Seimo rinkimuose socialdemokratai į pirmininkes išsirinko Viliją Blinkevičiūtę ir, gegužės mėnesio pabaigos apklausų duomenimis, atsistojo į partinių reitingų lyderių gretas. Šiuo metu opozicijoje esančius socialdemokratus remia 13,3 proc. piliečių. Tai yra 6,9 procentinio punkto daugiau nei buvo apklausoje, darytoje iš karto po Seimo rinkimų.

Tuo tarpu Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai per aptariamą pusmetį prarado reitingų lyderio statusą. Nuo praėjusių metų lapkričio konservatorių reitingas sumažėjo daugiau nei yra tyrimo paklaida – 4 procentiniais punktais. Šiuo metu Gabrieliaus Landsbegio vedamą valdančiajai daugumai priklausančią partiją palaiko 11,5 proc. rinkėjų.

Gabrielius Landsbergis/D. Labučio (ELTOS) nuotr.

Iš esmės tiek pat (4,1 procentinio punkto) sumažėjo ir kitos valdančiosios daugumos narės – Laisvės partijos reitingas. Šiuo metu Aušrinės Armonaitės pirmininkaujamą politinę jėgą palaiko 3,6 proc. prieš pusmetį parama šiai partijai siekė 7,7 proc.

Kur kas stabilesnį reitingą nuo praėjusių metų rudens sugebėjo išlaikyti Viktorijos Čmilytės-Nielsen vadovaujamas Liberalų sąjūdis. Šiuo metu šią partiją palaiko 8,6 proc., o prieš pusmetį tokių buvo 8,8 proc. Savo pozicijų reitingų lentelėje iš esmės nepakeitė ir Darbo partija. Gegužės pabaigoje šiai partijai palaikymą deklaravo 7,9 proc. rinkėjų, o praėjusių metų spalio mėnesį – 7,2 proc.

Reitingų lentelės apačioje Remigijaus Žemaitaičio vadovaujama partija „Laisvė ir teisingumas“ (palaiko 3,4 proc.) bei Lietuvos lenkų rinkimų akcija – Krikščioniškų šeimų sąjunga (3,3 proc.). Abiejų šių politinių jėgų reitingas per pusmetį iš esmės nesikeitė.

Kaip rodo „Baltijos tyrimų“ apklausa, trečdalis (33,7 proc.) respondentų nurodė, kad jie nedalyvautų Seimo rinkimuose arba yra neapsisprendę, už ką balsuoti

Konservatorių reitingų nuostolių nesureikšmina: iššūkiai partijai kur kas fundamentalesni

Komentuodami apklausų duomenis ekspertai tvirtina, kad faktas, jog per pusmetį konservatoriai sugebėjo reitingų lentelėje užleisti lyderio pozicijas „valstiečiams“ ir socialdemokratams nėra nei stebinantis, nei siunčiantis pavojaus signalus partijos vadovybei.

Tačiau, sutinka jie, žvelgiant ne tiek į pokyčius reitingų lentelėje, kiek į tai, kaip į valdančiosios daugumos ir ypač Laisvės partijos keliamas iniciatyvas reaguoja visuomenė, išvadas konservatoriams reikėtų padaryti. Jei anksčiau tarsi savaime suprantamas dalykas buvo kartojimas, kad partija gali „skristi“ vienu metu plasnodama skirtingais ideologiniais sparnais – tai po užsitęsusių diskusijų dėl žmogaus teisių ar šeimos sampratos klausimų, šiai nuostatai gali kilti rimtų išbandymų.

Tik klausimas kur jie nueis. Galbūt jie iš viso nebebalsuos – nes dažniausiai konservatorių rinkėjas nesirenka kitos partijos.

„Baltijos tyrimų“ direktorė Rasa Ališauskienė sako, kad konservatorių lyderių užimta pozicija palaikyti Partnerystės įstatymą ar Stambulo konvenciją gali nepatikti daliai ypač vyresnio amžiaus partijos elektorato. Sociologė neatmeta galimybės, kad dalis konservatorių elektorato, ypač ta, kuri itin skeptiškai žvelgia į iniciatyvą priimti Partnerystės įstatymą ar palaikyti kitus panašius klausimus, tiesiog gali ateinančiuose rinkimuose savo balso partijai nebeatiduoti.

„Tik klausimas kur jie nueis. Galbūt jie iš viso nebebalsuos – nes dažniausiai konservatorių rinkėjas nesirenka kitos partijos. Jei jau labai kažkas jį supykdė, tai jis iš vis neis į rinkimus“, – Eltai sakė R. Ališauskienė.

Anot jos, klausimai susiję su tradicinėmis vertybėmis yra labai jautrūs, tad nieko keisto, kad žmonės į tokias diskusijas itin aštriai reaguoja. Kitaip tariant, nesutarimai dėl šeimos sampratos ar žmogaus teisių yra būtent tie klausimai, kurie itin svarbūs apsibrėžiant partijos, su kuria tapatinasi bendruomenė, identitetą. Tad natūralu, kad konservatorių elektoratui pastaruoju metu išryškėjusiose diskusijose dėl Partnerystės įstatymo ar pan. kyla konceptualių klausimų.

„Jiems kyla identiteto klausimas, nes dabar partijoje nėra vienos pozicijos. Tam tikra prasme išeina taip, kad konservatoriai net ne visai partija, o partijų koalicija“, – teigė R. Ališauskienė.

Rasa Ališauskienė/M.Ambrazo (ELTOS) nuotr.

„Tuo tarpu tiek Liberalų sąjūdžio, tiek Laisvės partijos pozicija šiuo atžvilgiu yra aiški. Kai kam tai gali nepatikti, bet bent jau aišku į ką žmonės reaguoja“, – pridūrė „Baltijos tyrimų“ direktorė.

Kitaip tariant, konservatorių rinkėjas stebėdamas viešąją erdvę persmelkusias diskusijas dėl kai kurių vertybinių klausimų gali jausti, kad partija per mažai liberali. Tuo tarpu kitiems, atvirkščiai, gali pasirodyti, kad konservatoriai, palaikydami postmodernias vertybes, atitolsta nuo esą tai partijai priderančio konservatyvumo.

„Galiausiai išeina taip, kad nebelieka kam palaikyti vidurio pozicijos. Vieni nori juodo, o kiti balto, o pilkas niekam netinka“, – sakė ji.

R. Ališauskienei antrino ir Mykolo Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė. Anot jos, ir toliau politinėje darbotvarkėje dominuojant tradicinių ir modernių vertybių susidūrimams, konservatorių elektorato tarpe gali augti nusivylimo nuotaikos.

„Man atrodo, kad gali būti nusivylimas iš abiejų pusių. Bet kiek nusivylusių gali atsirasti – sunku pasakyti. Visgi, aš manau, kad problema gali ilgainiui aštrėti. Todėl apie šios problemos sprendimą reikia galvoti jau dabar“, – Eltai teigė R. Urbonaitė.

Tuo tarpu komentuodama gegužės mėnesio reitingus, politologė sumažėjusio konservatorių palaikymo nesureikšmino.

„Konservatorių reitingo sumažėjimas nėra didelis. Manau, kad toks kritimas valdančiosioms partijoms nuo lapkričio iki gegužės tikrai nėra dramatiškas“, – sakė ji.

Tos pačios nuomonės ir R. Ališauskienė. Jos teigimu, svarbu įvertinti ir tai, kad reitingų lentelėje visų pirmųjų trijų partijų reitingas yra ganėtinai panašus.

„Konservatorių skirtumas nuo socdemų ir „valstiečių“ nėra didelis. Opozicijai visada lengviau kritikuoti ir įtikti žmonėms. Tad, šiuo atžvilgiu tai, kad valdančioji partija praranda palaikymą nėra labai keista“, – pridūrė R. Ališauskienė.

Būtent dėl to, MRU politologės teigimu, opoziciniams „valstiečiams“ neturėtų būti didelio preteksto džiaugtis pokyčiais reitingų lentelėje.

„Jie savo reitinguose tarsi įstrigę. Taip, jie formaliai atsidūrė pirmoje vietoje, tačiau čia džiaugtis nėra kuo, nes nuo lapkričio mėnesio jie iš esmės liko toje pačioje pozicijoje“, – sakė R. Urbonaitė.

Rima Urbonaitė/D. Labučio (ELTOS) nuotr.

Ant reitingų augimo bangos socialdemokratus užnešė V. Blinkevičiūtė: tačiau viskas gali greitai sustoti

Tuo tarpu vieninteliai, kurie žvelgiant į „Baltijos tyrimų“ paskutines apklausas gali džiūgauti – tai V. Blinkevičiūtės vedami socialdemokratai.

Abi ekspertės sutaria, kad pastaruoju metu į reitingų lyderius socialdemokratus ištempė būtent naujoji partijos pirmininkė.

„Jos sugrįžimas į nacionalinę politiką, žinoma, daro poslinkį partijai“, – tvirtino R. Ališauskienė.

Sociologė pažymėjo, kad partijų reitingams lyderio autoritetas yra ypač svarbus, o V. Blinkevičiūtės įvaizdis, akcentavo ji, tam tikra prasme turi daugiau potencialo nei, pavyzdžiui, R. Karbauskio. Būtent R. Karbauskio vadovaujami „valstiečiai“ nuo 2016 m. perėmė dalį anksčiau už LSDP balsavusių rinkėjų.

„Karbauskis Lietuvoje tarp kitų partijų rėmėjų nėra mėgstamas, jis populiarus tarp saviškių arba tų, kurie balsuoja už „valstiečius“. Tuo tarpu Blinkevičiūtės reitingas yra kur kas platesnis – ji patinka ir kitų partijų atstovams“,– sakė R. Ališauskienė.

Tačiau R. Urbonaitės teigimu, nors pastaruoju metu V. Blinkevičiūtės aštri, I. Šimonytės Vyriausybei dedikuota retorika veikia ir augina tiek jos, tiek partijos reitingus, ilgainiui atsiradusi inercija gali išsikvėpti.

„Aš manau, kad nereikėtų su tuo užsižaisti, nes greitai visi pradės klausti: ką siūlote jūs. Jei neprasidės pasiūlymų etapas – augimas greitai sustos“, – konstatavo R. Urbonaitė.

Apklausa vyko 2021 m. gegužės 20 – birželio 2 dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausta 1018 Lietuvos gyventojų (nuo 18 metų), apklausa vyko 112 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,1proc.