Atnaujintą partijų susitarimą dėl krašto apsaugos finansavimo ir nacionalinio saugumo planuojama pasirašyti šeštadienį Prezidentūroje, minint Lietuvos įstojimo į NATO dešimtmetį.

„Planuojame, jeigu pavyks suderinti. Laukiame iš Vyriausybės skaičių, po kiek finansavimas galėtų būti didinamas“, - antradienį BNS sakė Seimo vicepirmininkas socialdemokratas Gediminas Kirkilas.

Pasak jo, dėl to Vyriausybė turėtų nuspręsti trečiadienį.

Šalies politinių jėgų susitarimus dėl užsienio politikos ir gynybos klausimų pasiūlė prezidentė Dalia Grybauskaitė. Lietuvą didinti išlaidas krašto gynybai ragina ir didesnę karinę paramą žadančios Jungtinės Valstijos.

JAV viceprezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) praėjusį trečiadienį Lietuvoje pranešė, jog svarstoma siųsti Amerikos karius į Baltijos šalis dalyvauti pratybose sausumoje ir jūroje bei kariniuose mokymuose. Po viceprezidento vizito duodama interviu BNS, JAV ambasadorė Vilniuje Deborah McCarthy (Debora Makarti) sakė, kad diskutuojant šiuos klausimus svarbus ir priimančiosios šalies indėlis.

Šiuo metu Lietuvos gynybos finansavimas siekia 0,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), iš NATO šalių mažiau gynybai skiria tik Liuksemburgas. NATO šalys yra įsipareigojusios siekti 2 proc. BVP rodiklio.

Valdančioji koalicija jau yra įsipareigojusi siekti, kad 2016 metais gynybos finansavimas pasiektų 1 proc. BVP.