Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas ketvirtadienį apsvarstė tiesioginius merų rinkimus įteisinančias pataisas ir, kaip tikisi komiteto pirmininkė „darbietė“ Virginija Baltraitienė, jos kitą savaitę galėtų būti toliau svarstomos Seimo posėdyje.

Tarp siūlymų, dėl kurių ketvirtadienį diskutavo komitetas, buvo galimybė savivaldybės tarybą rinkti ne visą iš karto visų apygardos rinkėjų valia, bet suskirstyti rinkėjus į smulkesnes grupes ir jose rinkti po kelis tarybos narius.

Komiteto posėdyje šiam siūlymui nepritarė konservatoriai, tačiau dauguma komiteto narių buvo už šią idėją.

„Mūsų siūlymas yra visą savivaldybės teritoriją suskirstyti į kelias apygardas ir jeigu, pavyzdžiui, yra 27 tarybos nariai, kiekvienoje apygardoje būtų renkama ne mažiau kaip po du, bet ne daugiau kaip po penkis narius. Ir kiekviena partija savo sąrašėlius teiktų kiekvienoje toje apygardėlėje ir tas pats kandidatas negalėtų būti keliuose sąrašuose“, - po posėdžio BNS sakė V.Baltraitienė.

Meras, komiteto nuomone, turėtų būti renkamas bendrai vienoje apygardoje.

Susmulkinus apygardas, pasak V.Baltraitienės, būtų geriau atstovaujamos labiau nuo rajono centro nutolusios teritorijos, nes dabar esą „viską nulemia savivaldybės centras“. Be to, tikimasi, kad tai padės partijoms išsiugdyti daugiau lyderių.

Komitetas, be kita ko, pasisakė prieš siūlymą, kad balsavusiųjų už merą balsai būtų susumuojami su partijos sąrašui atitekusiais balsais.

„Buvo pasiūlymas, kad vienmandatėje nubalsavus už kandidatą į merus, jo balsai atitektų ir partijai. Tam buvo nepritarta, manome, kad tai yra neteisinga, nes tada dubliuojasi balsai. Meras būtų renkamas atskirai, sąrašas - renkamas atskirai“, - konstatavo komiteto pirmininkė.

Komitetas nepritarė ir konservatoriaus Jurgio Razmos siūlymui savivaldos rinkimuose atsisakyti galimybės rinkėjams teikti smulkias dovanėles.

„Nemanau, kad jomis galima papirkti. Jeigu kas nors paperka, tai papirkimas vykta ne per šratinuką ar gerberos žiedą“, - įsitikinusi V.Baltraitienė.

Seimas balandį priėmė svarstyti socialdemokratų inicijuotą projektą, kuriuo būtų įteisinti tiesioginiai merų rinkimai. Projekto iniciatoriai tikisi, kad tiesioginiai mero rinkimai bus įteisinti dar iki kitų rinkimų 2015 metais.

Siūloma įteisinti tiesioginius merų rinkimus nekeičiant šalies Konstitucijos.

Vietos savivaldos ir Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymų pataisos leistų merus rinkti tiesiogiai vienmandatėje rinkimų apygardoje.

Šiuo metu savivaldybių tarybos renkamos pagal proporcinę sistemą, o merą renka savivaldybės tarybos nariai.

Pagal projektus, tiesiogiai išrinkto mero funkcijos būtų išplečiamos. Jis būtų pripažintas savivaldybės vadovu ir papildomai įgytų keletą teisių. Tarp jų - administracijos direktoriaus teikimu tvirtinti gyvenamųjų vietovių ar jų dalių suskirstymą į seniūnaitijas, skirti ir atleisti biudžetinių įstaigų, viešųjų įstaigų, išskyrus savivaldybės mokymo ir auklėjimo įstaigų, vadovus, atkurti nuosavybės teises religinėms bendrijoms ir bendruomenėms, išduoti leidimus naudoti žūklės plotus vandens telkiniuose, keiti pagrindinės žemės naudojimo paskirtį ir būdą.

Siūloma, kad tiesiogiai išrinktą merą būtų sunkiau atleisti. Pareikšti jam nepasitikėjimą galėtų ne mažiau kaip trečdalis tarybos narių, pateikę motyvuotą pareiškimą. Už mero atleidimą slaptai turėtų balsuoti ne mažiau kaip du trečdaliai tarybos narių. Šiuo metu merą atleisti iš pareigų gali daugiau kaip pusė tarybos narių.

Pagal socialdemokratų projektus, jeigu iš pareigų būtų atleistas tiesiogiai išrinktas meras, jį tuomet pareigose pakeistų jau savivaldybės tarybos išrinktas meras. Tokiam merui atstatydinti pakaktų pusės tarybos narių balsų.

Iki šiol tiesioginius merų rinkimus Seime mėginta įteisinti keičiant Konstitucijos 119 straipsnį, tačiau niekada nepavykdavo surinkti tam reikiamo balsų skaičiaus.

Daugiausia nesutarimų tarp politikų dėl tiesioginių merų rinkimų kyla, išsiskyrus požiūriams į tiesiogiai renkamo mero vaidmenį savivaldybės valdymo struktūroje.