Tačiau, pasak patarėjos, sprendimas nesikreipti į KT dėl galimybių paso vaikams, kaip prašė judėjimas „Basos mamos“, gali keistis, jei vaikams nebus užtikrintos galimybės šį dokumentą gauti per testavimąsi mokyklose.

„Grįžus mokiniams iš atostogų mes vertinsime, ar mokyklose vykdomas testavimas yra prieinamas, ir jei bus išlaikytas prieinamumo, testavimo sąlygos, prezidentas nemato poreikio kreiptis į KT, o tuo pačiu stabdyti Vyriausybės nutarimo galiojimo. Jei tos sąlygos nebus išlaikytos, svarstys kreipimąsi į Konstitucinį Teismą“, – ketvirtadienį LRT sakė I. Segalovičienė.

Prezidento patarėja teigė, jog viena priežasčių, kodėl šalies vadovas nesikreipė į KT dėl galimybių paso vaikams yra tai, jog Teismas priėmė nagrinėti prašymą bendrai įvertinti galimybių paso konstitucingumą, o kita – testavimo mokyklose skatinimas.

„Prezidentas galimybių pasą mato kaip  testavimo skatinimo priemonę, nes šiandien galimybių paso vaikams konstruktas padarytas taip, kad testuojantis mokykloje įprastiniu testu vaikai gali irgi gauti galimybių pasą. Testavimas ne tik leidžia gauti galimybių pasą, bet ir užtikrina galimybę maksimaliai ilgai tęsti kontaktinį ugdymą, kas prezidentui labai svarbu“, – kalbėjo patarėja.

Testavimas ne tik leidžia gauti galimybių pasą, bet ir užtikrina galimybę maksimaliai ilgai tęsti kontaktinį ugdymą, kas prezidentui labai svarbu.

„Mūsų nuomone, Vyriausybė turi užtikrinti, kad mokyklose vykdomas testavimas suteiktų kiekvienam absoliučiai vaikui galimybę gauti galimybių pasą. Vaikas, atėjęs į mokyklą ir išsityrę mokykloje, turi atitinkamai galėti eiti ir į sportą, ir į kirpyklą, ir į kanceliarinių prekių parduotuvę, ir  biblioteką“, – teigė patarėja.

Prezidentas G. Nausėda trečiadienį paskelbė, kad nesikreips į KT dėl galimybių paso konstitucingumo ir paragino Teismą „maksimaliai greitai“ išnagrinėti dalies Seimo narių kreipimąsi šiuo klausimu.

Lapkritį Konstitucinis Teismas priėmė nagrinėti grupės opozicinių parlamentarų prašymą įvertinti, ar Vyriausybės nutarimas dėl galimybių paso, skirto valdyti koronaviruso pandemijai, neprieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui.

Tačiau į teismą kreipusis prezidentui, galimybių pasas nustotų galioti, kol būtų pateiktas teismo išaiškinimas.

Kreiptis į Konstitucinį Teismą prezidentą trečiadienį paragino grupė žinomų žmonių, visuomenininkų, įteikę kreipimąsi su, kaip jie patys teigia, daugiau nei 100 tūkst. žmonių parašų.

Praėjusią savaitę G. Nausėda gavo kitą prašymą kreiptis į KT – judėjimas „Basos mamos“ prašė šalies vadovo skųsti galimybių paso taikymo vaikams konstitucingumą.

Kreipimasis nėra spaudimas Konstituciniam Teismui

Prezidento vyriausioji patarėja I. Segalovičienė teigia, kad šalies vadovas, prašydamas „maksimaliai greitai“ išnagrinėti dalies Seimo narių kreipimąsi dėl galimybių paso atitikimo Konstitucijai, nesiekia spausti Konstitucinio Teismo.

„Tai nėra joks spaudimas, tai yra klausimo aktualizavimas ir prezidento išreikštas lūkestis“, – LRT radijui sakė I. Segalovičienė, komentuodama konstitucijos ekspertų kritiką šalies vadovui dėl tokio prašymo.

„Prezidentas ne paragino, o paprašė išreikšdamas lūkestį dėl kuo greitesnio nagrinėjimo. Visuomenės narių lūkestis gauti atsakymus iš tiesų yra akivaizdus. Mes tai matome iš judėjimų, iš kreipimųsi, iš visuomenės nuomonių apklausų. Atsakymo laukimas šiandien tarsi kaip kabantis Damoklo kardas pandemijos valdyme. Tikrai yra daug žmonių, kurie laukia sprendimo ir galbūt tuo sprendimu rems kai kuriuos ir savo sprendimus. Dėl to prezidento lūkestis dėl greičio yra natūralus, nes atsakymų visuomenei ir valstybei reikia dabar“, – teigė patarėja.

Prezidentas ne paragino, o paprašė išreikšdamas lūkestį dėl kuo greitesnio nagrinėjimo.

ELTA primena, kad prezidentas G. Nausėda paprašė Konstitucinio Teismo „maksimaliai greitai“ išnagrinėti dalies Seimo narių kreipimąsi dėl galimybių paso atitikimo Konstitucijai, trečiadienį informavo šalies vadovo patarėjas Ridas Jasiulionis.

Tačiau, kaip Eltai trečiadienį teigė vienas iš Konstitucijos kūrėjų, Mykolo Romerio universiteto (MRU) profesorius Vytautas Sinkevičius, toks prezidento G. Nausėdos sprendimas yra visiškai neįprasta praktika. Pasak jo, prezidentui rekėtų nuo tokių raginimų susilaikyti.

„Nuo tokių raginimų vis tik prezidentas ir visi kiti politikai turėtų susilaikyti. Nes gali kilti kažkam įtarimas ar susidaryti prielaidos, kad prezidentas gali vienaip ar kitaip daryti įtaką teismo veiklai: paskubinti, palėtinti, pagreitinti ir panašiai. Tai tokių raginimų turėtų būti išvengta, nes labai svarbu išsaugoti teismo nepriklausomumą, jo nešališkumą ir galimybę pačiam spręsti, kada kokią bylą išnagrinėti“, – pabrėžė jis.

Į Konstitucinį Teismą kreipėsi 36 Seimo nariai, priklausantys opozicinėms Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS), Darbo partijos, Lietuvos regionų ir Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijoms, prašydami ištirti, ar Vyriausybės nutarimas, nustatantis galimybių pasą, neprieštarauja Konstitucijai bei įstatymams.