„Prezidentas išlieka nuoseklus, turbūt nuosekliausias šioje temoje, sakydamas, kad turime dėl visuotinio šaukimo sutarti. (...) Ir nuo tos datos atskaičiuoti veiksmus, suprantant, kad tai užtruks ne vienerius metus“, – Žinių radijui antradienį sakė Kęstutis Budrys.

„O ne prieiti, kaip yra dabar, sakykime, per tam tikrų trūkumų taisymą, kuris bus pusiau skustas, pusiau luptas visas projektas, nežinia į ką galutiniame rezultate orientuojantis“, – pridūrė jis.

Taip jis kalbėjo paklaustas apie Krašto apsaugos ministerijos siūlomą šauktinių sistemos reformą.

K. Budrys pabrėžė, kad sistema turi trūkumų, tačiau sutarimas dėl pokyčių turi būti visuotinis.

O ne prieiti, kaip yra dabar, sakykime, per tam tikrų trūkumų taisymą, kuris bus pusiau skustas, pusiau luptas visas projektas.

Pokyčiais šaukimo sistemoje siūloma, kad pagrindinė privalomoji tarnyba truktų pusmetį, bet būtų įvesta daugiau jos alternatyvų, o šauktinių skaičius nuo 2027-ųjų per metus siektų 5 tūkst. vietoj dabartinių 3,8 tūkstančio.

Pusmečio tarnybą atlikę jaunuoliai galėtų savanoriškai pratęsti ją dar trims mėnesiams ir už pastarąjį laikotarpį gautų profesinės karo tarnybos kario algą. KAM skaičiuoja, jog pratęsiančių ir nepratęsiančių tarnybos jaunuolių skaičius pasidalins maždaug per pusę.

Be minėtų naujovių, taip pat siūloma, kad kariuomenei būtų suteikta galimybė trims mėnesiams pašaukti studijas baigusius jaunuolius trūkstamoms specialybėms.

Reformą ketinama įgyvendinti palaipsniui nuo 2024-ųjų iki 2027-ųjų, jai turės pritarti Seimas.

Kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys yra pažymėjęs, kad reforma siekiama ilgainiui ginkluotosiose pajėgose turėti 40 tūkst. aktyviojo rezervo karių. Šiuo metu rezervą sudaro 27 tūkst. žmonių.

Dalinį šaukimą į Lietuvos kariuomenę Seimas atnaujino 2015 metų pavasarį, kilus susirūpinimui dėl saugumo po Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos ir konflikto Rytų Ukrainoje tarp Maskvos remiamų separatistų ir Ukrainos pajėgų.