Taip jis kalbėjo Seimui praėjusią savaitę po pateikimo pritarus Vyriausybės siūlymui dar metams pratęsti nacionalines sankcijas rusams ir baltarusiams.

„Prezidento pozicija nėra pasikeitusi, geopolitinė padėtis yra pablogėjusi per tuos porą metų nuo 2023-iųjų, kai pirmą kartą pradėjome kalbėti apie sankcijų suvienodinimą Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. Per tuos dvejus metus Baltarusija tapo branduoline valstybe, kurioje yra dislokuoti Rusijos branduoliniai ginklai, tai yra dar labiau susiliejusi su Rusija valstybė“, – Žinių radijui antradienį sakė Frederikas Jansonas.

„Todėl problema niekur nedingo, prezidento požiūris niekaip nepasikeitė, šiuo atveju buvo techninis pakeitimas, kurį pasiūlė ministras – tiesiog pratęsti datą“, – pridūrė jis.

2023 metais priėmus šį įstatymą, šalies vadovas jį vetavo, ragindamas sankcijas suvienodinti. Už tai aktyviai pasisakė ir tuometis šalies vadovo patarėjas, dabartinis užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys. Tačiau galiausiai Seimas atmetė šalies vadovo veto.

Pernai šis įstatymas metams pratęstas, jo prezidentas nevetavo. Pasak F. Jansono, to daryti neketinama ir šįkart: „Reikėtų fantazijos, kaip padaryti.“

Jis taip pat teigė, kad Prezidentūra ieškos sprendimų, kaip suvienodinti šalies vadovo ir Užsienio reikalų ministerijos požiūrius į sankcijas.

„Šiuo atveju užsienio reikalų ministras yra institucijos vadovas, ministerija gali turėti kažkokį kitokį požiūri ir tie požiūriai nebūtinai turi sutapti su prezidento požiūriu. Ieškosime sprendimų“, – sakė F. Jansonas.

Sankcijų pratęsimo nepalaikė arba susilaikė dauguma „valstiečių“, „aušriečių“, tarp jų ir partijos lyderis Remigijus Žemaitaitis.

Pasak F. Jansono, nepaisant minėtų politikų „meilių ar nemeilių Rusijai, Baltarusijai“, Lietuvos pozicija artimiausiu metu šiuo klausimu nepasikeis.

Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymas Lietuvoje pirmą kartą priimtas 2023 metais. Juo siekiama pademonstruoti paramą Ukrainai ir suvaržyti šalių agresorių – Rusijos ir Baltarusijos – piliečių tam tikras teises.

Dabartinis įstatymo variantas galioja iki 2025 metų gegužės 3 dienos, Vyriausybė siūlo jo galiojimą pratęsti iki 2026 metų gegužės 2 dienos.

Įstatymu yra sustabdytas Rusijos ir Baltarusijos piliečių prašymų išduoti vizas, leidimų gyventi Lietuvoje priėmimas ir išdavimas, numatytas detalesnis jų patikrinimas pasienyje, Rusijos piliečiams neleidžiama Lietuvoje įsigyti nekilnojamojo turto.

F. Jansonas: matydama poreikį, Europa pati turėtų finansuoti „Amerikos balso“ veiklą

Jei mato poreikį, Europos Sąjunga ar atskiros regiono šalys turėtų finansuoti „Amerikos balso“ (Voice of America, VOA), „Laisvosios Europos radijo“ (Radio Free Europe, RFE) ir kitų JAV finansavimą praradusių žiniasklaidos priemonių veiklą, sako prezidento vyriausiasis patarėjas F. Jansonas.

„Jeigu Europos Sąjunga ar atskiros regiono valstybės mato, kad tos žiniasklaidos priemonės yra būtinos tam, kad skleisti žodį į cenzūros ribojamas valstybes, manyčiau, galbūt turėtume kalbėti apie galimą tų žiniasklaidos priemonių finansavimą, o ne sėdėti ir reikalauti, kad kažkas kitas už mus tai darytų“, – antradienį Žinių radijui sakė F. Jansonas.

Taip jis kalbėjo JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) administracijai šeštadienį įšaldžius minėtos radijo stoties ir kitų JAV finansuojamų transliuotojų veiklą.

„Šioje vietoje visi vyresnės kartos žmonės augome, jei ne patys, tai girdėdami, kaip tėvai klausosi radijo ir girdėdami tą „kalba „Amerikos balsas“ iš Vašingtono“, šia prasme yra ir tam tikri sentimentai, ir supratimas, kokia tai įtaką gali turėti ir turėjo Lietuvos gyvenime“, – kalbėjo jis.

Kaip BNS skelbė, kad šimtai VOA, „Laisvosios Azijos radijo“ (Radio Free Asia, RFA), RFE ir kitų žiniasklaidos priemonių reporterių ir kitų darbuotojų savaitgalį gavo elektroninį laišką, kuriame teigiama, kad jiems bus uždrausta lankytis savo biuruose ir kad jie turėtų atiduoti spaudos leidimus, tarnybinius telefonus ir kitą įrangą.

Šių žiniasklaidos priemonių veikla ilgą laiką buvo laikoma itin svarbia kovojant su Rusijos ir Kinijos informaciniu puolimu.

D. Trumpas, kuris išardė JAV pagalbos agentūrą USAID ir Švietimo departamentą, penktadienį išleido įsaką, kuriame JAV Pasaulinės žiniasklaidos agentūra įtraukta į „federalinės biurokratijos elementų, kurie, prezidento nuomone, yra nereikalingi“, sąrašą.