„Šiandien, kai Sakartvelas susiduria su viena didžiausių grėsmių savo demokratijai per visą šiuolaikinę istoriją, atvykau ne tik padėkoti, bet ir kviesti imtis veiksmų“, – antradienį kreipdamasi į Lietuvos parlamentarus teigė viešnia.

„Šis rusiškas košmaras, kurį laikėme jau praeities istorija, grįžta mūsų persekioti XXI amžiuje“, – tvirtino ji.

Padėkojusi už ilgalaikę Lietuvos paramą Sakartvelui siekiant nepriklausomybės ir euroatlantinės integracijos, už palaikymą per 2008 metų karą su Rusija, ji teigė, kad dabar krizė Sakartvele peržengė rinkimų klastojimo ribas, peržengė tiesiog politinės krizės ribas.

Anot jos, valdančioji partija „Sakartvelo svajonė“ bando bet kokia kaina įtvirtinti savo valdžią, kad kompensuotų smunkančią žmonių paramą ir stumia šalį atgal į Rusijos glėbį.

„Susiduriame su visai kitokio pobūdžio iššūkiu, kurį galima pavadinti egzistenciniu iššūkiu, su mūsų likimo pasisavinimu“, – tvirtino S. Zurabišvili.

„Represijos – pagrindinė ir vienintelė politika“

Pasak buvusios prezidentės, savo darbą dirbantys žurnalistai, pilietinę poziciją išsakantys žmonės patiria represijas – jie tempiami į policiją, melagingai kaltinami ir nuteisiami pagal sufabrikuotus kaltinimus.

„Jiems gali būti skiriamos 11 metų laisvės atėmimo bausmės vien už taikius protestus“, – teigė ji.

Taip pat protestuotojams gresia didžiulės baudos, siekiant juos sužlugdyti finansiškai.

Remiantis vadinamuoju užsienio agentų įstatymu, smaugiamos tarptautinį finansavimą gaunančios nevyriausybinės organizacijoms.

„Valdančioji partija, vadovaujanti šioms nesibaigiančioms represijoms, iš tiesų nevaldo šalies – nėra jokios ekonominės politikos, jokios užsienio politikos, išskyrus rankų paspaudimus rodant visuomenei, kad mus pripažįsta, jokių naudingų priemonių ar politikos krypčių, kuriomis būtų siekiama padaryti šalį veiksmingesne, stabilesne, spręsti socialines problemas ar užkirsti kelią gresiančiai ekonomikos krizei“, – kalbėjo buvusi šalies vadovė.

„Represijos tapo pagrindine ir vienintele politika“, – pridūrė ji.

P. Peleckio / BNS nuotr.

„Siekiama visiškai išstumti NATO ir ES iš Juodosios jūros“

S. Zurabišvili tvirtino, kad situacija Sakartvele yra išbandymas visai Europai, ten vykstantys procesai yra didesnio Maskvos plano dalis, siekiant atkurti Juodosios jūros kontrolę, kontroliuoti Kaukazą ir tuo pačiu Europos prieigą prie Centrinės Azijos.

„Kartu su nuolatiniu Krymo militarizavimu ir dideliais išpuoliais prieš Odesą, visa tai yra platesnės strategijos dalis, strategijos, kuria siekiama visiškai išstumti NATO ir Europos Sąjungą iš Juodosios jūros“, – teigė buvusi Sakartvelo prezidentė.

Anot jos, jeigu Sakartvelas bus visiškai įtrauktas į Rusijos įtakos sferą, Kaukazas bus atkirstas nuo europinės integracijos, artėjimo su Vakarais siekianti Armėnija taps pažeidžiama, o Rusija įgis visišką šio strategiškai svarbaus regiono kontrolę.

Šis rusiškas košmaras, kurį laikėme jau praeities istorija, grįžta mūsų persekioti XXI amžiuje.

„Centrinė Azija taip pat susirūpinusi, jei Sakartvelas žlugs, Europa neteks paskutinio tranzito kelio į centrinę Aziją ir perleis ekonominę ir politinę įtaką Rusijai bei Kinijai“, – kalbėjo S. Zurabišvili bei pabrėžė, kad pasekmės gali būti negrįžtamos.

Ji akcentavo, kad Europa privalo imtis veiksmų dabar, ES ir NATO negali pasyviai stebėti, kas vyksta Sakartvele. Pasak buvusios prezidentės, reikia išsiaiškinti, kaip manipuliuota rinkimais.

„Europa turėtų atidžiau pažvelgti į šį režimą remiančius finansinius tinklus, kurie šiandien padeda Rusijai paversti Sakartvelą sankcijų apėjimo centru. Europos valdžios institucijų beveik nepastebėtas ofšorinių įmonių įstatymo priėmimas, jis iš tiesų tiesiogiai kvestionuoja ne tik prieš sankcijų apėjimą nukreiptą politiką, bet ir paverčia Sakartvelą pilkąja zona, kurioje be teisinių suvaržymų gali veikti sankcionuoti oligarchai ir vykti kita veikla“, – tvirtino S. Zurabišvili.

Ji ragino ne tik įvesti sankcijas Sakartvelo valdžios atstovams, bet ir susisieti jas su sąlygomis bei terminais, kad jos galios, kol nebus surengti nauji rinkimai, vykdyti valdžios nepripažinimo politiką, stiprinti Sakartvelo pilietinę visuomenę.

Anot buvusios prezidentės, tai vienintelis taikus kelias iš susidariusios padėties.

Pasak S. Zurabišvili, alternatyvos naujiems rinkimams nėra, kitaip gresia, kad nauja krize ne tik pačioje šalyje, bet ir regione.

Rinkimų nepripažįsta

Pernai spalį „Sakartvelo svajonė“ paskelbė pergalę parlamento rinkimuose, opozicija atmetė jų rezultatus kaip suklastotus.

Gruodį kartvelai pirmą kartą tiesiogiai nerinko prezidento. Jį išrinko prorusiškos valdančiosios partijos kontroliuojama rinkikų kolegija. Prezidentu tapo valdančiajai partijai lojalus kraštutinių dešiniųjų pažiūrų buvęs futbolininkas Michailas Kavelašvilis.

S. Zurabišvili nepripažino nei parlamento, nei prezidento rinkimų rezultatų. Jie teigė esanti „vienintelė teisėta prezidentė“ ir žadėjo kovoti su parlamentą kontroliuojančia partija.

Protestuodami prieš suklastotus parlamento ir neteisėtus prezidento rinkimus dešimtys tūkstančių kartvelų buvo išėję į protesto demonstracijas. Valdžios nurodymu jas bandyta išvaikyti, prieš protestuotojus naudotas smurtas.

Be to, „Sakartvelo svajonė“ įšaldė šalies stojimo į Europos Sąjungą derybas. Dėl to Sakartvelo teisių gynėjai apkaltino vyriausybę demokratijos nuosmukiu ir Tbilisio pritraukimu Rusijos įtakos sferos link.

Lietuva ir kitos Vakarų valstybės pasmerkė Sakartvelo valdžios veiksmus.

Užsienio reikalų ministerija BNS yra nurodžiusi, jog dėl „šiurkščių ir sisteminių žmogaus teisių bei pagrindinių laisvių pažeidimų, represijų prieš Sakartvelo gyventojus“ į Lietuvą šiuo metu draudžiama atvykti 102 Pietų Kaukazo šalies politikams, pareigūnams.