Savivaldybių tarybų rinkimuose žmonės mažesniuose miestuose balsuoja už gerai pažįstamus veidus, tačiau didmiesčiuose didelę įtaką turi partijų lyderiai ir jų agitacija. Taip portalui LRT.lt teigia politologė Ainė Ramonaitė ir sociologas Vladas Gaidys.

Ar rinkėjai labiau pasitiki vietos lyderiais, ar jų apsisprendimą labiau lemia didžiųjų partijų vadovai? Pasak Vilniaus universiteto (VU) profesorės politologės Ainės Ramonaitės, mažesniuose miestuose ar miesteliuose žmonės tikrai pažįsta tuos, už kuriuos balsuoja: „Šiuo atveju tikrai vietos žmonės turi gerokai didesnę įtaką nei nacionaliniai lyderiai.“

Su politologe sutinka ir visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ vadovas V. Gaidys: „Jei yra maža savivaldybė, tarkime, Neringos ar Kelmės, žmonės visai neblogai vienas kitą pažįsta, žino kandidato tėvelius ar kaip mokosi vaikai. Dažnai kandidatas yra ne tik politikas, bet turi ir kitą profesiją, galbūt yra koks gydytojas, todėl partinė priklausomybė šiuo atveju nėra tokia fundamentali. Gal daugiau lemia realūs darbai ir gebėjimai.“

Kaip teigia A. Ramonaitė, dažnai savivaldoje būna ir kuriozinių situacijų, kai meras su visa komanda pereina į kitą partiją, o rinkėjai ir toliau už juos balsuoja.

Tuo metu situacija didmiesčiuose – kitokia. Štai per 2011-aisiais vykusius rinkimus į savivaldybių tarybas Darbo partija, kai sąrašo lyderis Vilniaus mieste buvo Viktoras Uspaskichas, gavo 8 mandatus, o per 2007-ųjų rinkimus, kai V. Uspaskichas nebuvo sąrašo lyderiu, negavo nė vieno mandato.

Anot sociologo V. Gaidžio, kuo savivaldybė yra didesnė, tuo kandidato asmeninė, buitinė įvaizdžio dalis turi mažesnę įtaką rinkėjams. „Į Mykolą Majauską žiūrima ne kaip į konkretų žmogų, kuris dirbo Australijoje, bet matoma tai, kad jį remia Vytautas Landsbergis. Taip pat nežinau, ką galima pasakyti apie Gintautą Palucką, kuris yra pakankamai jaunas žmogus, bet jį remia Algirdas Butkevičius“, – komentuoja V. Gaidys.

A. Ramonaitės teigimu, didmiesčiuose žmonės išties mažiau pažįsta konkrečius kandidatus, todėl daugiau įtakos turi partiškumas. „Nors tai priklauso ir nuo to, kaip suformuojamas sąrašas. Situaciją taip pat gali keisti, jei yra tik partijos pavadinimas, bet nėra patrauklių žmonių. Kartais partija žmonėms gali būti nepatraukli, bet turėti gerų kandidatų“, – LRT.lt aiškina politologė.

Jos teigimu, kartais atrodo juokingai, kai politinis veikėjas yra jaunas ir nelabai žinomas, tačiau už nugaros reklamoje stovi partijos lyderis ir taip jį reklamuoja. „Bet, žinoma, ta parama jiems yra svarbi. Miesteliuose žmonės vieni kitus pažįsta asmeniškai, ir partijų lyderiai šiuo atveju nėra tokie svarbūs, o Vilniuje tas žinomumas yra kuriamas per žiniasklaidą, tarpininkus, netiesiogiai. Todėl ir reikia partijų lyderių tarpininkavimo“, – portalui LRT.lt kalbėjo VU profesorė A. Ramonaitė.

VRK duomenimis, savivaldybių tarybų rinkimuose dalyvaus 24 partijos, vien kandidatų į 60 savivaldybių tarybas bus daugiau kaip 15 tūkst., o į miestų ir rajonų merus kandidatuoja daugiau kaip 400.

Savivaldybių tarybų rinkimai įvyks šį sekmadienį. Juose pirmą kartą merai bus renkami tiesiogiai.

Pagal Konstituciją, savivaldybių tarybų kadencija trunka ketverius metus.