– Statistika rodo, kad jauni žmonės – 18–29 metų amžiaus – nėra labai aktyvūs rinkėjai. Ar tikitės, kad dar jaunesni, šiuo atveju šešiolikmečiai, būtų aktyvesni?

– Taip, tikimės, kad šia iniciatyva paskatinsime jaunus žmones aktyviau įsitraukti į pilietinį gyvenimą. Tie, kurie pradės balsuoti anksčiau, išsiugdys įprotį dalyvauti rinkimuose, ir vėliau, kituose rinkimuose, taip pat aktyviau balsuos.

– O ar nereikėtų labiau skatinti jau dabar turinčių teisę balsuoti – 18–29 metų amžiaus grupės, kuri yra gana vangi?

– Taip, be abejo. Tačiau mes kalbame apie savivaldos rinkimus, nes tai yra tie rinkimai, kurie yra arčiausiai žmonių, arčiausiai jų gyvenamosios vietos. Dirbdamas dešimt metų savivaldybėje, matau, kad regionuose jauni žmonės dažnai iki pilnametystės gyvena vietoje, bet sulaukę 18 metų išvyksta į užsienį ar į didmiesčius mokytis. Taip jie tarsi praranda ryšį su savo vietos bendruomene. Tikimės, kad suteikę jiems galimybę balsuoti anksčiau, paskatinsime labiau domėtis, kas vyksta jų savivaldybėje: kokie politikai kandidatuoja, kaip jie dirba jaunų žmonių ir visos bendruomenės labui. Tai sustiprins ir politinio raštingumo pamokas, kurios jau šiandien vyksta mokyklose.

– O kokių šalių pavyzdžiais remiatės? Kur jau yra tokia praktika ir ar ji pasiteisino?

– Jau dešimtmetį dirbu su jaunimu ir jaunimo organizacijomis, todėl su pavydu stebėjome, kai Estija suteikė teisę balsuoti vietos savivaldos rinkimuose nuo 16 metų. Taip pat Austrijoje šešiolikmečiai jau gali balsuoti. Tą patį galime pasakyti ir apie Maltą, apie kai kurias Vokietijos žemes – ten taip pat vietos savivaldos rinkimuose galima balsuoti nuo 16 metų. Be to, daugelis šalių suteikia teisę anksčiau balsuoti ir Europos Parlamento rinkimuose.

– Kaip kolegos pasitiko jūsų šį siūlymą? Ar sulaukėte palaikymo?

– Galiu pasakyti, kad tikrai sulaukiau nemažai palaikymo. Ši iniciatyva jau kurį laiką sklandė politiniame eteryje. Dirbdamas su jaunimo organizacijomis, ne kartą bendravau ir su politikais, išsakėme, kad sieksime šio tikslo. Dabar, kai idėja jau pateikta Seimui, tai savotiškai tapo ir moraline pareiga pradėti procesą. Džiaugiuosi, kad kartu su Lietuvos jaunimo organizacijų taryba kalbėjomės ir sakėme, jei ne dabar, tai kada? Tikrai reikia pabandyti. Kai jau pradėjau rinkti parašus, praktiškai su visais Seimo nariais kalbėjausi. Surinkome 104 parašus. Žinoma, buvo žmonių, kurie palaikė idėją, bet tą dieną fiziškai negalėjo pasirašyti. Tad labai tikiuosi, kad ši graži idėja taps realybe.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kas dažniau pasirašė – vyresni ar jaunesni kolegos?

– Tikriausiai daugiau palaikymo sulaukiau iš jaunesnių kolegų. Bet džiugu, kad paramą gavau beveik iš visų Seimo frakcijų. Kai kurie vyresni kolegos gal kiek skeptiškiau žiūri – galbūt jiems tiesiog trūksta ryšio su jaunais žmonėmis. Bet palaikymas tikrai yra.

– O ar tikrai manote, kad šešiolikmečiai jau pakankamai brandūs ir gebantys savarankiškai mąstyti? Ar jie netaps lengvu taikiniu politikams ir nebalsuos tiesiog „už gražius pažadus“?

– Tai vienas iš argumentų, kurį dažnai išsako tiek kai kurie politikai, tiek dalis visuomenės, kai viešai pasidalinama šia idėja. Tačiau aš manau, kad jaunesni žmonės tikrai yra pakankamai brandūs. Juk kažkada ir moterims nebuvo suteikta teisė balsuoti. Amžius, nuo kurio galima balsuoti, istorijoje pamažu buvo vis mažinamas – tai natūrali raida. Esu dirbęs su jaunimo organizacijomis ir tikrai galiu pasakyti: turime daug brandžių, išsilavinusių jaunų žmonių. Jie ne tik patys domisi politika, bet ir gali paskatinti savo tėvus dalyvauti rinkimuose. Praėjusiais metais Lietuvos jaunimo organizacijų taryba visoje Lietuvoje organizavo simuliacinius rinkimus – Seimo ir prezidento. Juose dalyvavo apie 7 tūkst. jaunų žmonių. Kalbėdamasis su kelių mokyklų direktoriais girdėjau, kad net keturiolikmečiai į šias simuliacijas žiūrėjo labai rimtai. Jie jautė pasididžiavimą, kad jais pasitikima, domėjosi, kas yra kandidatų sąrašuose, vertino jų programas.

– Taip, galbūt jie susivilios galimybe, kad jau gali kažką daryti. Bet, kaip galvojat, kieno atsakomybė yra dabartinis jaunimo, ypač 18–29 metų amžiaus grupės, vangumas rinkimuose?

– Aš tai matau kaip ne vien jaunimo, bet apskritai visos mūsų visuomenės, Lietuvos, problemą. Pažiūrėkime, šiek tiek mažiau nei 50 proc. žmonių dalyvauja rinkimuose. Tai, palyginti su Vakarų Europos šalimis, yra labai žemas skaičius. Manau, kad viskas prasideda dar nuo ankstyvo amžiaus – nuo to, kokie įpročiai formuojami, kaip žmonės supažindinami su pilietiškumu. Yra atlikta tyrimų, pavyzdžiui, Austrijoje, kur mokslininkai analizavo, kas pasikeitė po to, kai buvo leista balsuoti jaunesniems rinkėjams. Ir iš tikrųjų matyti, kad tie žmonės, kurie pirmą kartą balsavo dar būdami jauni, vėliau tai daro kur kas aktyviau nei tie.

– Gal jaunimui nuo 16 metų atrodys, kad kandidatai sąrašuose yra senelių amžiaus jau…

– Tas iššūkis yra. Bet būtent čia ir atsiranda galimybė regionų politikai – kur jaunoms šeimoms ir jauniems žmonėms būtų gera gyventi, kur jie matytų prasmę likti. Manau, kad ir patys politikai, jei žinos, kad jauni žmonės gali balsuoti, labiau stengsis atliepti jų lūkesčius, pasiūlys idėjų, atitinkančių jų poreikius. O tuomet ir regionuose, ir savivaldybėse gyvenimas jaunimui taps patrauklesnis.