Konstitucinis Teismas (KT) pernai sulaukė mažiausiai politikų pageidavimų per visą savo istoriją, tačiau kai kurie nespėti išnagrinėti klausimai iš stalčių bus ištraukti netrukus. Tai – Neringos Venckienės apkalta, Kristinos Brazauskienės renta, Dariaus Valio atleidimas.

Trunka ir kelerius metus

KT 2013 m. gavo 26 prašymus išaiškinti, ar teisės aktai atitinka Konstituciją, juose buvo abejojama dėl 67 teisės aktų. Vieną prašymą KT gavo viso Seimo vardu, aktyviau tokiu klausimu į KT kreipėsi Seimo narių grupės – jos pateikė šešis prašymus.

Šiuo metu nagrinėjimo dar laukia 53 prašymai, tad tikriausiai nekyla abejonių, kad per metus, o gal ir per dvejus su jau dabar pateiktais paklausimais KT nepavyks susidoroti. Artimiausiu metu, sausį, bus nagrinėjamas parlamentarų Donato Jankausko ir Stasio Šedbaro dar 2010 m. pasirašytas Seimo narių grupės prašymas išaiškinti, ar Prezidento valstybinės rentos įstatyme įtvirtintos mirusio prezidento sutuoktinio teisės gauti prezidento valstybinę našlių rentą neprieštarauja Konstitucijai.

Šios prezidento Algirdo Brazausko našlei K.Brazauskienei aktualios bylos nagrinėjimas, kaip ir dešimčių kitų, užtruko kur kas daugiau nei vienus metus. Dėl tokių lėtų apsukų KT neretai kritikuojamas.

KT Teisės departamento direktorius Kęstutis Jankauskas priminė, kad išnyko kliūtis, kuri anksčiau neleido nagrinėti kelių bylų vienu metu, tačiau svarbiausia priežastis, didele dalimi nulemianti nagrinėjimo trukmę, – bylų specifika ir unikalumas.
"Bylos nėra eilinės, jos sulaukia įvairių atgarsių ir ginčų, ar Konstitucija buvo išaiškinta teisingai. Šis procesas yra vertybių svėrimas, todėl padariniai aktualūs ne tik vienai bylai, bet ir visai šaliai, – pabrėžė K.Jankauskas. – Žinoma, jei pasitaiko, kad kai kurių bylų nagrinėjimas dėl finansinių dalykų užtrunka dvejus metus, tai nėra labai gerai. Kita vertus, jei remiantis finansiniais sumetimais kai kurių bylų bus imamasi greičiau, kitų, atėjusių iš teismo ir laukiančių savo eilės, bylų nagrinėjimas užtruks ilgiau, o žmogus bus lyg ir išstumiamas iš bendros eilės ir galės pagrįstai paklausti, kodėl jo teisės ne tokios svarbios, jei konstitucinės vertybės vienodos", – paaiškino K.Jankauskas.

Visi stoja į bendrą eilę

Paskutiniai pernai metų parlamentarų prašymai dėl KT išaiškinimo susiję su svarbiausiomis aktualijomis, kai dabartiniam generaliniam prokurorui iškilo grėsmė nebaigti savo kadencijos. Prezidentė Dalia Grybauskaitė lapkričio pabaigoje kreipėsi į KT, o gruodį KT sulaukė ir 29 Seimo narių grupės prašymo išaiškinti, ar Prokuratūros įstatymo papildymas, kad generalinis prokuroras gali būti atleistas Seimo siūlymu, neprieštarauja Konstitucijai.

"Nauju įstatymo papildymu siūloma įtvirtinti teisinį reguliavimą, pagal kurį generalinį prokurorą būtų galima atleisti bet kuriuo momentu ir dėl bet kokių aplinkybių, motyvų, netgi jų nesant, jeigu būtų viena sąlyga – Seimo siūlymas atleisti generalinį prokurorą. Tačiau tokiu atveju būtų visiškai neaišku, kokį atleidimo pagrindą reikėtų įrašyti į Respublikos prezidento dekretą", – teigiama Seimo narių grupės prašyme. Seimo narių nuomone, toks Prokuratūros įstatymo papildymas prieštarauja prokuroro nepriklausomybės normai, kurią įtvirtina Konstitucija.

K.Jankauskas paaiškino, kad Prezidentės ir Seimo kreipimųsi lyginti bei tapatinti negalima: šalies vadovė kreipėsi dėl ankstesnių KT išaiškinimų, o Seimo narių grupė – dėl įstatymo normų.

"Prezidentė kreipėsi dėl ankstesnių KT nutarimų išaiškinimo. Matyt, jais remdamasi Prezidentė galėtų padaryti išvadas ir apie galiojančius įstatymus, ir apie jų projektus, – sakė jis. – Vertinant formaliai, šie kreipimaisi skirtingi, tačiau jų turinys kažkur susisiekia, bet jie gali būti nagrinėjami skirtingai. Viskas priklauso nuo to, kaip teisėjai planuos darbą, gali būti, kad Seimo narių grupės kreipimasis bus nagrinėjamas vėliau, o gal po pirmojo išaiškinimo jau nebus aktualus."

Politikų prašymams – pirmenybė

K.Jankauskas paaiškino, kad bylos rikiuojamos į bendrą eilę, tačiau jei kreipiasi Seimas ar prezidentas, sustabdomas užginčyto teisės akto galiojimas, todėl tokie klausimai automatiškai sprendžiami greičiau.

"Seimas pasvarsto, kaip kreiptis geriau, – balsuoti ir kreiptis viso Seimo vardu ar sudaryti narių grupę?" – komentavo jis.
Seimo vardu parlamentarai sujudo pernai gruodį, kai KT paprašė nustatyti, ar Seimo nutarimas pradėti apkaltos procesą Seimo narei N. Venckienei atitinka Konstituciją.

Pernai kai kuriems parlamentarams abejonių sukėlė ir Seimo nutarimas dėl Seimo rinkimų galutinių rezultatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje straipsnių pakeitimo. Juo parlamentas valdančiųjų balsais į Darbo partijos rinkimų sąrašą daugiamandatėje 2012 m. Seimo rinkimų apygardoje vėl įrašė keturis šios partijos atstovus – Živilę Pinskuvienę, Jolantą Gaudutienę, Joną Pinskų ir Vytautą Gricių. Jie iš galutinio sąrašo buvo išbraukti dėl Seimo rinkimų įstatymo pažeidimo.

32 Seimo narių (konservatorių, liberalų ir Mišrios Seimo narių grupės atstovų) grupė savo prašyme išdėstė ir KT išvadą, kurioje teigiama, kad, nusprendus į galutinę Darbo partijos kandidatų į Seimo narius sąrašo eilę įrašyti Ž.Pinskuvienę, J.Gaudutienę, J.Pinskų, V.Gricių, Viačeslavą Ždanovičių, buvo pažeistos kai kurios Seimo rinkimų įstatymo dalys.

Nuo asmenvardžių iki lošimų

Teisingumo ministras Juozas Bernatonis paprašė KT paaiškinti kai kurias KT nutarimo nuostatas dėl asmenvardžių rašybos oficialiuose dokumentuose. Asmenvardžių rašybą asmens dokumentuose reguliuoja 1991 m. Aukščiausiosios Tarybos nutarimas, tačiau asmenvardžių rašybos oficialiuose dokumentuose nereglamentuoja joks teisės aktas. Taigi, ministras KT prašė išaiškinti, ar įstatymų leidėjas savo nuožiūra gali priimti teisės aktus, reglamentuojančius kalbos vartojimą, kai nėra komisijos, sudarytos iš profesionalių kalbininkų, ir oficialių jų siūlymų.

Seimo narių grupė, atstovaujama Sveikatos apsaugos ministro Vytenio Povilo Andriukaičio, į KT kreipėsi su prašymu paaiškinti kai kurias KT gegužės 16 d. nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo, Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo ir jo pakeitimo įstatymo kai kurių nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai" nuostatas.

Parlamentarų grupės pernai taip pat rūpinosi, ar Azartinių lošimų įstatymo, Žemės gelmių įstatymo, Aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimai neprieštarauja pagrindiniam šalies teisės aktui.

Daug diskusijų viešojoje erdvėje sukėlė KT nutarimas, kad tai, jog ekonominiu sunkmečiu valstybės tarnautojų ir teisėjų atlyginimai buvo sumažinti, prieštarauja Konstitucijai. Taigi, paisant Konstitucijoje įtvirtintos teisės gauti teisingą atlygį už darbą, konstitucinio teisinės valstybės principo, teisėjo ir teismų nepriklausomumo principų, privaloma nustatyti prarastų lėšų kompensavimo mechanizmą, kad valstybė kompensuotų apkarpytus atlyginimus.

Skundai dažniai nepagrįsti

2013 m. KT iš viso priėmė 23 nutarimus. 78 aktai arba normos buvo pripažintos neprieštaraujančiomis Konstitucijai ar įstatymams, o 43 – prieštaraujančiomis (iš jų - net 36 priimtos Seimo).