„Gyvūnų gerovės įstatymas buvo registruotas būtent po daugyklų skandalo Lietuvoje – buvo reaguojama į situaciją, nes pamatėme, kad yra be galo daug spragų. Tikiuosi, kad bus pritarta visiems pasiūlymams“, – dar prieš pastarąją žinią sakė Seimo narė Aistė Gedvilienė.

Pasak jos, įstatymo redakcijoje buvo paminėti keturi visiškai nauji, svarbūs apspektai. Vienas jų – gyvūno suluošinimo sąvoka. Tai esą padėtų išvengti tokių situacijų, kai Jonavos teisme buvo priimtas sprendimas ir žmonės nesuprato, kodėl gyvūnai grąžinami. 

„Kitas dalykas yra įpareigoti veterinarus informuoti atitinkamas institucijas, jei pamato, užfiksuoja, galimai žiaurų elgesį su gyvūnais. Trečias dalykas yra privalomumas informuoti institucijas, kurios atvyko į galimai žiauraus įvykio su gyvūnu iškvietimą. Kitokiu atveju grėstų gyvūnų konfiskavimas. Na, ir daugiausiai diskusijų susilaukęs dalykas – gyvūnų žymėjimas“, – LNK detalizavo Seimo narė.

A. Gedvilienės jei privalomas gyvūnų ženklinimas būtų įteisintas ir klausimas neatidėtas, kaip kad nutiko, jau nuo šių metų gegužės 1 dienos nauja šuniukų, kačiukų, šeškiukų vada privalėtų būti paženklinta per keturis mėnesius. Taip pat iki rugsėjo turėtų būti paženklinti visi veisimui auginami gyvūnai.

„Prie įstatymo mes turėtumėme priimti ir Seimo protokolinį sprendimą – prašysime Vyriausybės ieškoti galimybių padėti socialiai jautrioms grupėms pasižymėti savo augintinius. Šio įstatymo tikslas yra tai, kad galų gale gyvūnų gerovės srityje atsirastų kontrolė, kiek mes gyvūnų turime, nes jei mes nesusiskaičiuojame, kokį turtą mes Lietuvoje turime, kaip mes jį galime kontroliuoti ir prižiūrėti“, –  dar prieš pastarąją žinią akcentavo Seimo narė.