Po fiasko rinkimuose: būti ar nebūti politikoje

Dienraščio „Kauno diena“ rašinys

Kol Seime verda kovos dėl valdžios, už jo slenksčio likusios partijos kas keičia lyderius, kas tariasi jungtis, kas daro pauzę, o kas, nors tesulaukė vos 0,25 proc. rinkėjų balsų, žada skleisti savo idėjas, kol plaks širdis.

Žalieji pakeitė vedlį

Gal lietuviai ir laikosi tradicijų, bet ne politinių. Demokratinės tradicijos po pralaimėtų rinkimų atsistatydinti ketina laikytis keturių iš vienuolikos partijų, nesugebėjusių peržengti 5 proc. barjero, lyderiai.

Žaliųjų partija, po rinkimų praėjus vos pusantro mėnesio, jau išsirinko naują pirmininkę. Virtualiai vykusiame Žaliųjų partijos suvažiavime ja tapo Žaliosios politikos instituto direktorė 28-erių Ieva Budraitė, bene jauniausia pirmininkė Lietuvos partijų istorijoje. Dvi kadencijas jai vadovavęs Remigijus Lapinskas žada toliau aktyviai veikti, jis išrinktas naujos pirmininkės pavaduotoju.

Žaliųjų partija jau išsirinko naują lyderę – I. Budraitę ir pradės nacionalinę naujų narių pritraukimo kampaniją. (Lietuvos žaliųjų sąjunga nuotr.)

Nors Žaliųjų partijai iki 5 proc. barjero buvo toli – ji tesurinko 1,6 proc. balsų, I.Budraitė džiaugiasi, kad vis dėlto vieną atstovą Seime jie turi –  su jų partija šįsyk rinkimuose kandidatavęs buvęs socialdemokratas Algirdas Butkevičius laimėjo vienmandatėje apygardoje. "Jis įsipareigojo bendradarbiauti su mūsų partija. Nors nėra mūsų partijos narys, jam priimtina žaliųjų ideologija, tad stengsimės tai išnaudoti ir mūsų partijai plačiau viešinti, programinėms nuostatoms realizuoti", – sako I.Budraitė.

Partija rengiasi savivaldos rinkimams. Bet reikia ne tik geros programos, bet ir didesnių žmogiškųjų resursų. "Ketiname pradėti nacionalinę naujų narių pritraukimo kampaniją ir plačiau kalbėti ne tik apie aplinkosaugos klausimus, bet ir ekonominę politiką, socialinius klausimus, parodyti, kaip žaliųjų programa gali juos spręsti", – nauja lyderė tikisi, kad taip pavyks laimėti daugiau savivaldybių tarybų mandatų, nes dabar teturi šešis.

G.Kirkilas – ne G.Paluckas

Socialdemokratų darbo partijos (LSDDP) pirmininkas Gediminas Kirkilas – paskutiniai mėnesiai šiame poste: po pralaimėtų rinkimų jis iš karto pareiškė atsistatydinąs. Bet iki kovo dar vadovaus partijai: "Prieš porą savaičių atlikome partijos narių apklausą ir dauguma nenorėjo suvažiavimo virtualiuoju būdu. Tad, priklausomai nuo situacijos, jis vyks greičiausiai kovą."

Pasak G.Kirkilo, nepaisant karantino, partija veikia aktyviai: šią savaitę valdyba pasiūlė praėjusių Seimo rinkimų analizę ir partijos perspektyvą, tarp skyrių ir tarybos narių vyksta virtualiosios diskusijos, taip pat ir dėl programos atnaujinimo, prasideda geriausių kandidatų į savivaldybių tarybų narius, merus paieškos.

Ar tarp siūlymų yra ir toks – vėl tapti viena partija su socialdemokratais? "Visokių siūlymų yra. Bet toks klausimas bus įmanomas tik vasarą, po to, kai partijos išspręs savo lyderystės klausimus. Aš nesu Gintautas Paluckas, aš atsistatydinau, tad išsirinksime naują pirmininką. Reikia jaunimo ar vidurinės kartos žmonių. O pokalbiai – įvairiausi. Pažiūrėsime, koks lyderis ateis pas socialdemokratus", – sako G.Kirkilas, pabrėždamas, kad partijoje dirbs ir toliau.

Ilgametis socialdemokratų idėjų šalininkas, buvęs premjeras G.Kirkilas iki kovo dar vadovaus LSDDP. (P. Paleckio/Fotobanko nuotr.)

Nors tik 3,2 proc.balsų rinkimuose pelnę "socialdarbiečiai" liko už brūkšnio daugiamandatėje apygardoje, vienmandatėse trys jų atstovai laimėjo. Beje, daugelio nustebimui, jie nebalsavo prieš konservatoriams atstovaujančios Ingridos Šimonytės kandidatūrą į premjerus. LSDDP paskelbė pareiškimą, kad reikia leisti suformuoti naują Vyriausybę, nes ir taip situacija dėl COVID-19 krizinė. Bet partija ideologinės krypties nekeičia, užtikrina G.Kirkilas, po 28 metų Seime likęs už jo durų.

Atsistatydinti nepavyksta

Atsistatydinti, jei partija neperžengs 5 proc., dar rinkimų naktį žadėjo ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) pirmininkas Valdemaras Tomaševskis. Iki minimalios kartelės šiai partijai pritrūko vos 0,2 proc.

Tiesa, V.Tomaševskis prisipažino abejojantis, ar jo atsistatydinimas bus patvirtintas.

"Ne kartą tai dariau, bet partijos narių buvo kiti sprendimai", – spaudos konferencijoje po rinkimų sakė jau 22-us metus partijai vadovaujantis politikas.

Beata Petkevič, viena iš trijų LLRA-KŠS atstovų Seime, mandatus laimėjusių vienmandatėse apygardose, taip pat mano, kad partijos nariai ir šįsyk, kaip jau ne kartą buvo, neleis savo pirmininkui atsistatydinti. Pasak jos, tarp partijos vadovybės ir kitų narių yra stiprių politikų, bet visi palaiko savo pirmininką. Šis klausimas bus sprendžiamas LLRA-KŠS suvažiavime, bet kol kas svarstoma, ar dėl pandemijos jį rengti nuotoliniu būdu ar luktelėti.

Traukiasi iš politikos

"Iš partijos lyderių, žinoma, pasitraukiu, bus Kartų solidarumo sąjungos-Santalkos Lietuvai susirinkimas, tai paskelbs. Liks tie, kas politikos būdu tiki galintys veikti. Matyt, liks man mieliausias vardas – LIETUVA YRA ČIA. Man seniai kitas kelias skirtas. Manau, ir balsuodami žmonės man daug kas taip pasakė: neaukok jėgų politikai", – sako Arvydas Juozaitis, kurio vedamą partiją palaikė vos 0,49 proc. rinkėjų.

Vieną ryškiausių Sąjūdžio šauklių sugrįžti į politiką paskatino visuomenėje žinomų asmenų viešas raginimas jam kandidatuoti į prezidentus, paskelbtas po jo kalbos Sąjūdžio 30-mečio minėjime. "Aš ryžausi rizikuoti. Buvo ko rizikuoti, nes ... Juk aišku: kas liko iš Sąjūdžio idėjų? Iš trijų didžiųjų – bendrumo jausmas ("sensus communis"), racionalumo-susitarimo siekis, suverenitetas – nė vienos tų idėjų-jėgų nebeliko, nebeveikia nacionaliniu mastu. Nebent Dainų šventėje, kurią siekiama sunaikinti. Bet buvo įdomu matyti likučius per Lietuvą važiuojant, per tuos 440 susitikimų prezidento rinkimų kampanijos ir kokio 100 Seimo kampanijos metu", – pasakoja A.Juozaitis.

Vis dėlto, pasak jo, jam iš principo nepriimtinas dabartinis politinis veikimas, kurio sudedamosios dalys vis mažiau žmoniškos (nors žmogiškos), kai jėga įgyjama kaltinimais, šmeižtu ir patyčiomis, žinoma, ir finansine pagalve, ir gebelsiška begalinio-dažninio kartojimo propaganda, už apmokėtą reklamą. "Sistema jau nepalaužiama. Jeigu jai nepaklūsti – neik į politiką / demokratiją. Kaip surinkti pasiryžusių naujos partijos narių? Tenka rinkti senus. Nes purvo, kaltinimų, šmeižtų padorūs bijo, juk tai natūrali žmoniška savisauga", – sako A.Juozaitis ir priduria, kad nesvarbu, kokia gera būtų programa (o jo įsitikinimu, jų partijos programa buvo tikrai gera), ji niekam nerūpi.

Jungtuvių žvalgytuvės

Centro partijos pirmininkas Naglis Puteikis pasakoja, kad jų partija, kaip ir planuota, šiuo metu tęsia susijungimo su Tautininkų ir respublikonų sąjunga procedūras. Jų daug, tad, kaip buvo skelbiama, iki Naujųjų metų susijungti nepavyks – tai bus sausį ar vasarį.

Tačiau, pasak N.Puteikio, dėl susijungimo vyksta pokalbiai ir su kitomis partijomis. "Rinkimai parodė, kad kandidatuodami po vieną visi gauname po vieną ar kelis procentus balsų. Taip, vyksta pokalbiai, žvalgytuvės. Būtų protinga kartu eiti su Arvydo Juozaičio ir Rimanto Dagio vadovaujamomis partijomis", – sako N.Puteikis. Pasak jo, laiko tam dar yra – juk iki savivaldybių tarybų rinkimų dar dveji metai.

Centro partijos-tautininkų lyderio Naglio Puteikio įsitikinimu, kai kurioms mažesnėms partijoms būtų protinga vienytis ir tokie pokalbiai vyksta jau dabar.(P. Paleckio/Fotobanko nuotr.)

"Liūdna", – rinkimų rezultatus vertina Krikščionių sąjungos, juose tepelniusios 0,75 proc. balsų, pirmininko R.Dagio pirmasis pavaduotojas Egidijus Vareikis. Pasak jo, dabar analizuojama, kodėl moralios, gražios nuostatos nesusilaukė pritarimo. Bet partija užregistruota tik šį kovą, tad pasirengti rinkimams pritrūko laiko. Dabar svarstoma, kaip elgtis toliau, o sprendimai bus priimti kitais metais planuojamame surengti suvažiavime. Neformalių kalbų su kitomis partijomis taip pat yra, bet, pasak E.Vareikio, jokių konkrečių įsipareigojimų nepriimta.

Žinoma, nekonkuruojant tarpusavyje šansai rinkimuose padidėtų. Nors pergalės tai negarantuoja: susijungusios Tautininkų ir Respublikonų sąjungos šiuose rinkimuose kandidatavo kartu su Centro partija, bet vis tiek pelnė tik 2,3 proc. balsų. Kartų solidarumo sąjunga (buvusi Pensininkų partija) susijungė su A.Juozaičio judėjimu "Santalka Lietuvai", tačiau pelnė vos 0,49 proc.balsų. Į "Laisvę ir teisingumą" susiliejo buvę "tvarkiečiai", Artūro Zuoko Laisvės sąjunga (liberalai) ir Artūro Paulausko judėjimas "Pirmyn, Lietuva", tačiau sulaukė mažiau nei 2 proc. rinkėjų palaikymo. Mandatą sugebėjo laimėti vienintelis jungtinės partijos pirmininkas Remigijus Žemaitaitis.

Bet prisistatę kaip trys muškietininkai pasiduoti neketina. "Nuotoliniu būdu šią savaitę vyko partijos prezidiumo posėdis, kitą savaitę posėdžiaus valdyba. Dabar svarbiausia rengtis savivaldos rinkimams. Seimo rinkimuose įsitikinome, kad yra apie 10–15 skyrių, kurie yra potencialūs, turi stiprius lyderius", – pasakoja R.Žemaitaitis. Pasak jo, visi trys "muškietininkai" tebesilaiko kartu, trauktis neketina, atvirkščiai –  visi užsidegę toliau veikti.

Savimi tiki

"Neabejotinai balsus išskaidė kelių vieno žmogaus aklomis ambicijomis grįstų partijų dalyvavimas", – sako Nacionalinio susivienijimo vicepirmininkas Vytautas Sinica. Bet kol kas su jokia partija jungtuvių planų šiuo metu Nacionalinis susivienijimas nesvarsto.

Filosofo Vytauto Radžvilo Nacionalinis susivienijimas pelnė vos 2,1 proc. balsų, nors tikėjosi geresnio rezultato. "Tačiau visoje politinėje dešinėje laimėjome daugiausia ir turime geriausias perspektyvas ateičiai. Džiaugiuosi, kad partija pritraukė daug aktyvaus jaunimo, kas nebūdinga kitoms tradicinių pažiūrų jėgoms. Dabar būtina stiprinti struktūrą, steigti skyrius, telkti žmones, kurie galėtų būti lyderiais regionuose, plėtoti skirtingas komunikacijos formas, įveikti žiniasklaidos blokadą mūsų veiklai. Visa tai aktyviai daroma. Veiklą būtinai tęsime", –  V.Sinica tikisi, kad, jeigu tai darys nuosekliai, artėjančiame rinkimų cikle rezultatai bus jau kitokie.

Šįsyk į rinkimus partija ėjo tik viena koja: įsisteigusi pavasarį, spėjusi suburti vos kelis skyrius, be Lietuvą padengiančios struktūros, be rimtų finansų. "Be to, akivaizdu, kad ankstesnę valdžią žiniasklaidai pavyko pateikti kaip draudimų valdžią ir tvyrojo bendra nuotaika, kad dabar reikalinga laisvės valdžia. Tuo tobulai pasinaudojo Laisvės partija, nors tai visiškai nereiškia visuomenės ideologinio liberalumo. Būdami konservatyvūs šia prasme ėjome prieš srovę", – Nacionalinio susivienijimo debiuto nesėkmės priežastis analizuoja V.Sinica.

V.Tomaševskis prisipažino abejojantis, ar jo atsistatydinimas bus patvirtintas.

Kas bus po pauzės?

"Palaikome ryšį su ėjusiais kartu į rinkimus. Bet padarėme pauzę iki Naujųjų metų, po jų rinksimės, žiūrėsime, ką toliau darysime, kaip darysime. Nemaža grupė žmonių per trumpą laiką buvo suburta, suvienyta. Tad, kai tik bus galimybė po karantino susirinkti, numatyti kažkokias gaires, tai ir padarysime, – sako rinkimuose nauju pavadinimu – "Lietuva – visų" (anksčiau – Emigrantų) dalyvavusios partijos pirmininkas Tomas Pačėsas. Bet į klausimą, kokia jo paties nuomonė dėl partijos ateities, atsako: – Mano paties nuomonė nėra tiek svarbi, kiek bendra."

Bet net jei "Lietuva – visų" dalyvautų Seimo rinkimuose ir po ketverių metų, jos sąraše greičiausiai nebūtų jame pirmojo buvusio įrašyto Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus Algio Krupavičiaus. Ne tik šios partijos – ir jokios kitos. "Vargu ar kandidatuosiu rinkimuose antrą kartą. Veikiausiai labiau ne nei taip", – sako politologas. Bet savo debiuto rinkimuose jis nelaiko klaida, nes profesine prasme tai buvo gera patirtis pamatyti politinius procesus iš vidaus.

"Lietuva – visų" pirmininkas Tomas Pačėsas sako, kad iki Naujųjų metų darys pauzę: "Po jų rinksimės ir žiūrėsime, ką toliau darysime, kaip darysime." (K. Kavolėlio/Fotobanko nuotr.)

Beje, pastebi A.Krupavičius, rinkimuose kandidatavo ne vienas politologas, tačiau net kandidatavusieji su labiau žinomomis partijomis tenkinosi antraeiliais vaidmenimis, išrinkta jų nedaug. "Tai mūsų profesijos atstovams tam tikras skambutis, galimybė susimąstyti, kiek mes, kaip analitikai, gebame analizuoti politinę tikrovę", – sako A.Krupavičius.

"Lietuva – visų" į rinkimus ėjo kaip nepartinių sąrašas. "Tačiau jau per rinkimų kampaniją sakiau: partija turėjo savo galvą, gana konkurencingą kandidatų sąrašą, konkrečią politinę programą, tačiau neturėjo kūno –  organizacijos, kuri aprėptų visą Lietuvą. Trumpalaikėje perspektyvoje tokiai organizacijai galimi įvairūs scenarijai, tačiau ilgalaikėje ji negali veikti", – įsitikinęs politologas, pridurdamas, kad realesnių rezultatų siekti neleido ir nedidelės partijos finansinės galimybės.

Taip, yra vadinamosios regioninės partijos, kaip kad LLRA-KŠS, tačiau ir ji ne pirmi rinkimai nepatenka į Seimą daugiamandatėje apygardoje. A.Krupavičius pabrėžia, kad bet kuri partija turi turėti skyrius ar bent partines grupes daugumoje Lietuvos savivaldybių, priešingu atveju gali būti konkurencinga vienoje kitoje savivaldybėje vietos rinkimuose, tačiau ne nacionalinėje politikoje. "Lietuva – visų" Seimo rinkimuose tepelnė 0,97 proc. balsų.

Kol plaks širdis

Yra partijų, kurios apie save primena tik prieš pat rinkimus. Bet ir juose sulaukia labai menkos paramos. "Rezultatai nėra tokie geri, kaip 2012 m., bet žymiai geresni nei 2016-aisiais", – "Drąsos kelio" pasirodymą šių metų rinkimuose vertina partijos steigėja Neringa Venckienė. Tiesa, tas "žymiai geriau" tėra 1,1 proc. balsų, o prieš ketverius metus buvo 0,27 proc.

Dar prieš rinkimus "Drąsos kelio" pirmininkas Jonas Varkala sakėsi aktyviai partijos veikloje nebedalyvaujantis ir dėl amžiaus, ir dėl sveikatos. Bet, pasak N.Venckienės, kol kas jokių permainų, taip pat ir partijos vadovybėje, neplanuojama.

Liaudies partija renkant Seimą šįsyk liko paskutinė – ją parėmė vos 0,25 proc. rinkėjų. "Švietėjiška veikla vyksta visą laiką, vertybės, kurios mums, lietuviams, nuo seno žinomos, nesikeičia. Sąmoningiems, mąstantiems žmonėms jos šventos, o tiems, kurie yra išdavikai ar išverstaskūriai, jokių vertybių nėra. Mūsų partija laikosi paprotinių, tradicinės šeimos, kalbos, valstybės išsaugojimo vertybių, tad veiklą, kuri reikalinga mūsų kaip žmonių, kaip tautos, kaip kalbos išlikimui, tęsime, kol širdis plaks", – tikina Liaudies partijos pirmininkas Tauras Jakelaitis.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Mažaraščiui

Mažaraščiui portretas
Juokiasi puodas, kad katilas juodas. Jei rašinėsi tarpais didžiosiomis raidėmis, arba tarp raidžių su tarpais, labiau išsimokslinęs nepasirodysi. Kad ir kiek bekartotumei : saldu, saldu, saldu ... saldžiau nepasidarys.

Karuselė

Karuselė portretas
plaukikas = „istorinė klaida" = AMB - Lietuva suvereni Tarybų Sąjungos sudėtyje" = drąsiai violetiniu keliu = „Trys muškietinikai" = Nacionalinis frontas, tikras lietuvis = Plaukiojimas po Įvairius vandenis yra gerai !

kaip sake klasikas Ostapo Benderio lupomis

kaip  sake  klasikas Ostapo Benderio lupomis portretas
,,,milijonierium tapti nepavyko ...teks vel persikvalifikuot y kiemsargius....,,,,
VISI KOMENTARAI 32
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių