„Apgailestaujame, kad prezidentas disponuoja ir viešai jau nebe pirmą kartą skleidžia klaidingą informaciją“, – komentare Eltai nurodė ministro Gabrieliaus Landsbergio atstovė spaudai Paulina Levickytė.

„Ministras Seimo Užsienio reikalų komitetui yra pateikęs išsamią depolitizuotos atrankos į diplomatinių įstaigų vadovus bei kandidatūrų derinimo procedūros chronologiją“, – priminė ji.

P. Levickytė taip pat leido suprasti, kad ministerija susilaikys nuo detalesnių prezidento pareiškimų komentarų.

„Viešas kandidatūrų aptarimas ir Prezidento taisymas neprisidėtų prie geresnio Lietuvos interesų užsienyje atstovavimo ir gali pažeisti įstatymus“, – nurodė ministro atstovė.

Ketvirtadienį prezidentas G. Nausėda interviu „Delfi TV“ pakartojo abejojantis, ar atranka į ambasadoriaus Lenkijoje poziciją nebuvo imitacija.

Apgailestaujame, kad prezidentas disponuoja ir viešai jau nebe pirmą kartą skleidžia klaidingą informaciją.

„Tai konkursas įvyko ar neįvyko – mano klausimas būtų toks. Tartum, duodama suprasti, kad konkursas neįvyko, nes tos pavardės, kurios man buvo atneštos pirmajame etape, jos vėl yra atneštos. Aš darau išvadą, kad konkursas buvo arba imitacinis, arba jis tiesiog iš viso neįvyko“, – „Delfi TV“ sakė Daukanto aikštės rūmų lyderis.

„Ar buvo konkursas, ar dalyvavo jame dalyviai ir kodėl, jeigu dalyvavo, jų kandidatūrų buvo atsisakyta, pažeidžiant konkurso principus? Va tik tiek išsiaiškinkime ir tada galėsime judėti toliau“, – klausimus kėlė jis.

ELTA primena, kad Prezidentūra ir valdantieji toliau ginčijasi dėl to kas yra kaltas, kad Lietuvai strategiškai svarbi ambasada Lenkijoje neturi ambasadoriaus. Užsienio reikalų ministras G. Landsbergis sakė, kad neturi atsakymo, kodėl Lietuvos ambasada Lenkijoje jau ketvirtas mėnuo neturi vadovo. Šalies diplomatijos vadovas prezidentui sakė pateikęs bent dvi ambasadorių kandidatūras, kurios buvo atmestos.

Savo ruožtu Prezidentūra aiškino, kad URM pasiūlytas kandidatas į ambasadoriaus postą nemokėjo lenkų kalbos. Šalies vadovas taip pat nurodė, kad ministeriją esą politizuoja ambasadoriaus Lenkijoje paskyrimo procesą bei bando proteguoti tam tikrus į šias pareigas siūlomus asmenis.

Ministras savo ruožtu Seimo Užsienio reikalų komiteto posėdyje išdėstė įvykių seką, kaip buvo vykdomos atrankos į ambasadoriaus Lenkijoje postą. Pasak jo, paieškos pradėtos 2022 metų rugpjūtį, tačiau pateikus pavardes prezidentui procesai užstrigo. G. Landsbergis pažymėjo, kad į ambasadą Varšuvoje buvo rengti du konkursai. Be to, leido suprasti jis, G. Nausėda taip pat teikė savo kandidatus, tačiau, ministro teigimu, jie nebuvo tinkami.

Tai konkursas įvyko ar neįvyko – mano klausimas būtų toks. Tartum, duodama suprasti, kad konkursas neįvyko, nes tos pavardės, kurios man buvo atneštos pirmajame etape, jos vėl yra atneštos.

Prezidentui kritikuojant užsienio reikalų ministrą dėl esą politizuojamo ambasadorių skyrimo proceso, viešojoje erdvėje kaltinimų susilaukė ir pats G. Nausėda. Prezidentūra kritikuota dėl neaiškių ir nelogiškų kriterijų, atmetant bei vilkinant strategiškai svarbios ambasados Lenkijoje vadovo paskyrimą. Šalies vadovą peikė ir Kovo 11-osios Akto signataras Albinas Januška.

Reaguodamas į tokius pareiškimus prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas pareiškė, kad vadinamasis „valstybininkų“ klanas bando užvaldyti valstybei svarbias pozicijas URM ir diplomatinėje tarnyboje.

Lietuvos ambasadorius Lenkijoje Eduardas Borisovas buvo atšauktas rugsėjo 7 dieną, pasibaigus jo kadencijai.