- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė išvyko į Prancūziją, kad Europos Sąjungos ministrus supažindintų su Lietuvos situacija dėl Kinijos spaudimo, praneša LNK.
Pasakojo apie Kinijos spaudimą
Prancūzijoje rinkosi Europos Sąjungos ministrai, atsakingi už prekybą ir pramonę. Tema – kaip būtų galima mažinti Europos Sąjungos pramonės priklausomybę nuo trečiųjų šalių, įskaitant Kiniją. Lietuvos ministrė Aušrinė Armonaitė atvyko dar ir su tikslu papasakoti apie Kinijos veiksmus prieš Lietuvą.
„Mano tikslas buvo parodyti, kad yra Lietuvos situacija, kuri yra praktinis pavyzdys, šiandien vykstantis, kaip mums yra svarbu sutvirtinti tą Europos nepriklausomybę, ne tik atskleisti, kas vyksta, kokios yra pritaikomos nedeklaruotos sankcijos. Tą, žinoma, padariau“, – sakė A. Armonaitė.
„Ji šitą klausimą turėjo iškelti labai seniai, prieš tai, kada jie galvojo priimti sprendimą dėl Taivano atstovybės Lietuvoje įkūrimo. Turėjo tada žinoti, kokia bus Europos Sąjungos pozicija, turėjo aiškiai įvertinti neigiamas ekonomines ir socialines pasekmes Lietuvai“, – kalbėjo buvęs pirmininkas Algirdas Butkevičius.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
Buvusio premjero A. Butkevičiaus vertinimu, Lietuva Europos Sąjungai kuria papildomas problemas.
Aš, kaip buvęs premjeras, žinau, kad dažnai tokie ministrai yra vadinami išsišokėliais ir drumsčiančiais tam tikrą politinį vandenį.
„Aš, kaip buvęs premjeras, žinau, kad dažnai tokie ministrai yra vadinami išsišokėliais ir drumsčiančiais tam tikrą politinį vandenį, bendraujant su trečiomis šalimis“, – teigė A. Butkevičius.
„Yra absoliučiai didelis susidomėjimas situacija, didelis palaikymas iš visų, su kuo teko bendrauti. Į Lietuvą pakviečiau ir atvyks eurokomisaras Thierry Bretonas, mes turėsime progą jį plačiau supažindinti su situacija“, – aiškino A. Armonaitė.
Susidomėjo užsienio žiniasklaida
Dėmesys atkreiptas ir užsienio žiniasklaidoje. Kaip rašo CNN analitikai, maža Rytų Europos šalis susipyko su supervalstybe, kurios ekonomika greitai gali pralenkti Amerikos. Pernai Lietuva užsienio žiniasklaidoje paminėta penktadaliu kartų daugiau nei pernai. Daugiausia – Jungtinės Karalystės, Vokietijos ir Amerikos leidiniuose, dažniausiai dėl problemų su Kinija ir Baltarusija bei Taivano atstovybės Vilniuje. Ją „Deutsche Welle“ vadino faktine Taivano ambasada.
Pastaruoju metu užsienio antraštės skelbė, kad atstovybės pavadinimą ketinama keisti, o paskui jas – Lietuvos Užsienio reikalų ministerijos paneigimai, taip pat prezidento Gitano Nausėdos pareiškimas, kad tai buvo klaida, bei naujiena, kad Europos Sąjunga kreipėsi į Pasaulio prekybos organizaciją. „Politico“ tai pavadino stumtelėjimu, o ne antausiu, nes esą Pekinas žino, kad iš Briuselio sunkių atsakomųjų veiksmų nebus. Taip pat – užsienio politikų svarstymai, ar Europos Sąjunga parems Lietuvą veiksmais, o ne pareiškimais.
Užsienio žiniasklaidoje atkreipiamas dėmesys, kad Lietuva pyktis su Kinija pradėjo dar prieš Taivano atstovybę. Pirmą kartą, CNN žodžiais, Lietuva dūrė Pekinui į akį pavasarį, kai pasitraukė iš formato „17+1“. Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis „Politico“ tada sakė, kad toks formatas neatitinka Europos solidarumo dvasios, ir paragino tą padaryti kitas šalis. Bet kol kas Lietuvos keliu nepasuko niekas. Tas pats „Politico“ G. Landsbergį praminė „drakonų žudiku“.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pranešėjas T. Gailius tikina pats paviešinęs savo tapatybę
Generalinei prokuratūrai pareiškus, kad Seimo laikinoji komisija atskleidė Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo Tomo Gailiaus asmens duomenis, jis pats sako su šiuo priekaištu komisijai nesutinkantis. ...
-
I. Kačinskaitė-Urbonienė traukiasi iš Darbo partijos4
Seimo narė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė ketvirtadienį pranešė, kad traukiasi iš Darbo partijos. ...
-
V. Uspaskichas stabdo narystę Darbo partijoje, EP rinkimuose sąrašą ves V. Bukauskas12
Viktoras Uspaskichas stabdo savo narystę Darbo partijoje ir neves partijos sąrašo Europos Parlamento (EP) rinkimuose. Visgi „darbiečiai“ dalyvaus rinkimuose, pirmasis sąraše bus pirmininko pavaduotojas, parlamentaras Valentinas Bu...
-
V. Tutkus prezidento rinkimuose dalyvauti nebegalės: nesurinko reikiamo rinkėjų palaikymo33
Ketvirtadienį buvęs kariuomenės vadas Valdas Tutkus, save išsikėlę Arūnas Rimkus ir Gintautas Kniukšta Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) nepateikė minimalaus skaičiaus parašų, reikalingų kandidatuoti prezidento rinkimuose. ...
-
Baigėsi parašų rinkimo terminas prezidento rinkimuose: V. Tutkus į VRK atvyko paskutinėmis minutėmis2
Ketvirtadienį baigėsi parašų rinkimo terminas pretendentams į kandidatus prezidento rinkimuose. ...
-
Po STT sprendimo opozicija toliau stabdo NSGK darbą6
Opozicija stabdys Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) darbą iki tol, kol nebus sulaukta Generalinės prokuratūros patvirtinimo, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) sprendimas nepradėti ikiteisminio tyrimų dėl viešųjų pirkim...
-
E. Vaitkus VRK įteikė per 31 tūkst. parašų siekiant dalyvauti prezidento rinkimuose6
Prezidento rinkimuose dalyvauti ketinantis medikas Eduardas Vaitkus Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) ketvirtadienį įteikė per 31 tūkst. parašų. ...
-
Prezidento rinkimuose dalyvauti siekiantis G. Jeglinskas VRK pateikė per 26 tūkst. parašų1
Prezidento rinkimuose dalyvauti siekiantis buvęs krašto apsaugos viceministras Giedrimas Jeglinskas ketvirtadienį Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pateikė per 26 tūkst. rėmėjų parašų. ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis4
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Prezidento posto siekiantis A. Veryga VRK pateikė per 36 tūkst. rinkėjų parašų
Prezidento posto ketinantis siekti buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ketvirtadienį Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pateikė per 36 tūkst. rėmėjų parašų. ...