Pasakojo apie Kinijos spaudimą

Prancūzijoje rinkosi Europos Sąjungos ministrai, atsakingi už prekybą ir pramonę. Tema – kaip būtų galima mažinti Europos Sąjungos pramonės priklausomybę nuo trečiųjų šalių, įskaitant Kiniją. Lietuvos ministrė Aušrinė Armonaitė atvyko dar ir su tikslu papasakoti apie Kinijos veiksmus prieš Lietuvą.

„Mano tikslas buvo parodyti, kad yra Lietuvos situacija, kuri yra praktinis pavyzdys, šiandien vykstantis, kaip mums yra svarbu sutvirtinti tą Europos nepriklausomybę, ne tik atskleisti, kas vyksta, kokios yra pritaikomos nedeklaruotos sankcijos. Tą, žinoma, padariau“, – sakė A. Armonaitė.

„Ji šitą klausimą turėjo iškelti labai seniai, prieš tai, kada jie galvojo priimti sprendimą dėl Taivano atstovybės Lietuvoje įkūrimo. Turėjo tada žinoti, kokia bus Europos Sąjungos pozicija, turėjo aiškiai įvertinti neigiamas ekonomines ir socialines pasekmes Lietuvai“, – kalbėjo buvęs pirmininkas Algirdas Butkevičius.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Buvusio premjero A. Butkevičiaus vertinimu, Lietuva Europos Sąjungai kuria papildomas problemas.

Aš, kaip buvęs premjeras, žinau, kad dažnai tokie ministrai yra vadinami išsišokėliais ir drumsčiančiais tam tikrą politinį vandenį.

„Aš, kaip buvęs premjeras, žinau, kad dažnai tokie ministrai yra vadinami išsišokėliais ir drumsčiančiais tam tikrą politinį vandenį, bendraujant su trečiomis šalimis“, – teigė A. Butkevičius.

„Yra absoliučiai didelis susidomėjimas situacija, didelis palaikymas iš visų, su kuo teko bendrauti. Į Lietuvą pakviečiau ir atvyks eurokomisaras Thierry Bretonas, mes turėsime progą jį plačiau supažindinti su situacija“, – aiškino A. Armonaitė.

Susidomėjo užsienio žiniasklaida

Dėmesys atkreiptas ir užsienio žiniasklaidoje. Kaip rašo CNN analitikai, maža Rytų Europos šalis susipyko su supervalstybe, kurios ekonomika greitai gali pralenkti Amerikos. Pernai Lietuva užsienio žiniasklaidoje paminėta penktadaliu kartų daugiau nei pernai. Daugiausia – Jungtinės Karalystės, Vokietijos ir Amerikos leidiniuose, dažniausiai dėl problemų su Kinija ir Baltarusija bei Taivano atstovybės Vilniuje. Ją „Deutsche Welle“ vadino faktine Taivano ambasada.

Pastaruoju metu užsienio antraštės skelbė, kad atstovybės pavadinimą ketinama keisti, o paskui jas – Lietuvos Užsienio reikalų ministerijos paneigimai, taip pat prezidento Gitano Nausėdos pareiškimas, kad tai buvo klaida, bei naujiena, kad Europos Sąjunga kreipėsi į Pasaulio prekybos organizaciją. „Politico“ tai pavadino stumtelėjimu, o ne antausiu, nes esą Pekinas žino, kad iš Briuselio sunkių atsakomųjų veiksmų nebus. Taip pat – užsienio politikų svarstymai, ar Europos Sąjunga parems Lietuvą veiksmais, o ne pareiškimais.

Užsienio žiniasklaidoje atkreipiamas dėmesys, kad Lietuva pyktis su Kinija pradėjo dar prieš Taivano atstovybę. Pirmą kartą, CNN žodžiais, Lietuva dūrė Pekinui į akį pavasarį, kai pasitraukė iš formato „17+1“. Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis „Politico“ tada sakė, kad toks formatas neatitinka Europos solidarumo dvasios, ir paragino tą padaryti kitas šalis. Bet kol kas Lietuvos keliu nepasuko niekas. Tas pats „Politico“ G. Landsbergį praminė „drakonų žudiku“.