L. Kasčiūnas apie iš Lietuvos nelegaliai pakilusį lėktuvą: panašiau į pusiau kriminalinę istoriją

„Istorija įdomi, tai panašu labiau ne į karinę provokaciją, tai daugiau galbūt tokia pusiau kriminalinė istorija, bet ne saugumo prasme“, – po vykusio NSGK posėdžio, kuriame buvo aptartas skrydis, žurnalistams teigė L. Kasčiūnas.

Vis tik, L. Kasčiūnas atkreipia dėmesį, kad šioje situacija, remiantis Europos Sąjungos teisiniu reguliavimu, lėktuvą valdęs asmuo nepažeidė įstatymų.

„Tokia situacija, kokia atsitiko, ir tam tikras netgi teisinis reguliavimas, kuris dabar yra mūsų valstybėje, susijęs su europiniais reglamentais, sudaro tokią pilką zoną, kai gali būti vykdomi tokie skrydžiai ir gali kažkada tapti netgi provokacija. Tai šis lėktuvas neturėjo pateikti nei skrydžio plano, galėjo neatsakyti, atsakiklis galėjo būti išjungtas ir netgi nesinaudoti radijo ryšiu. Pagal europinį reglamentą šiandien tai nėra joks pažeidimas“, – komentavo L. Kasčiūnas.

Istorija įdomi, tai panašu labiau ne į karinę provokaciją, tai daugiau galbūt tokia pusiau kriminalinė istorija, bet ne saugumo prasme.

Jo teigimu, siekiant ateityje išvengti analogiškų situacijų, vertėtų sumažinti nevaldomą oro erdvę bei įpareigoti skrendančius asmenis iš anksto įregistruoti savo skrydį.

„Variantai, ką galime daryti, tai mažinti nevaldomą oro erdvę ir plėsti valdomą oro erdvę, kur atsiranda visi kontrolės algoritmai: skrydžio planas, radijo ryšys, būtinas atsakiklis, o jei to nepadarai – sankcijos, nuobaudos ir panašiai“, – kalbėjo NSGK pirmininkas.

„Kai sumažintume tą nevaldomą skrydžio erdvę, galima būtų dar tuose nevaldomuose likučiuose įvesti aiškų algoritmą, kuris galiojo iki 2014 metų, kad tiesiog užpildoma minimali paraiška internetu arba skambučiu į oro pajėgas, kad aš, toks ir toks, su tokiu registracijos orlaiviuku iš čia kylu ir skrendu ten ir ten. Ir tada oro pajėgoms yra ramu, kad yra registruotas skrydis“, – pridūrė jis.

„Mūsų oro erdvėj yra G zona, kuri iš esmės nevaldoma, iki trijų kilometrų, ne per strateginius objektus, ne per didžiuosius miestus. Tai šitas lėktuvėlis, žvelgiant formaliai, pakilęs ir skridęs tuo keliu nevaldomoj oro erdvėj, neturėjo pateikt nei skrydžio plano, atsakiklis galėjo būti išjungtas ir nesinaudoti radijo ryšiu. Pagal europinį reglamentą šiai minutei tai nėra joks pažeidimas“, – teigė NSGK pirmininkas.

Pasak jo, Europos Sąjungos reglamentas sukurtas nedideliems rekreaciniams skrydžiams taikos saugioje erdvėje, tačiau kyla klausimas, ar toks reguliavimas adekvatus įvertinus Lietuvos geopolitinę situaciją.

„Variantai, ką galima daryti – mažinti nevaldomą oro erdvę ir plėsti valdomą oro erdvę, kur jau atsiranda kontrolės algoritmai, t. y. skrydžio planas, būtinas radijo ryšys, atsakiklis, jei tu to nepadarai – sankcijos, nuobaudos ir panašiai“, – sakė L. Kasčiūnas.

Pasak jo, susiaurinus nevaldomą skrydžių erdvę taip pat būtų galima „nevaldomos erdvės likučiuose įvesti labai aiškų reglamentą“.

L. Kasčiūnas svarstė, jog tai galėtų būti reikalavimas prieš skrydį užpildyti paraišką internete ar skambučiu apie skrydį informuoti Karines oro pajėgas.

„Pranešti, kad aš, toks ir toks, tokios registracijos orlaiviuku, iš čia kylu, ir oro pajėgoms ramu, kad tai registruotas skrydis, galbūt kažkoks savaitgalinis, kultūrinis pasižvalgymo skrydis. Jei tu neinformuoji, o orlaivis pakyla, į tai atkreipiamas dėmesys ir jis kitaip vertinamas“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.

Seimo komiteto pirmininkas tvirtino, jog patį reglamentą dėl skrydžių nevaldomoje erdvėje peržiūrėti būtų sudėtinga, bet Lietuvos jurisdikcijoje yra nustatyti nevaldomo skrydžių erdvės ribas.

„Mes galim jas sumažinti nacionaliniu sprendimu, tai yra mūsų nacionalinė jurisdikcija ir mes galim tai padaryt“, – reziumavo NSGK vadovas.

Skrydis – taisyklių pažeidimų rinkinys

Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų vadas pulkininkas Dainius Guzas žurnalistams sakė, kad minimas orlaivis buvo stebimas, tačiau oro pajėgos neturėjo pagrindo imtis priemonių, nes „skrydžių taisyklių pažeidimai neįeina į karinių oro pajėgų užduotis“.

Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotojo Sauliaus Brigino teigimu, šiuo metu pareigūnai sprendžia, ar dėl skrydžio pradėti ikiteisminį tyrimą, tačiau akivaizdu, kad pažeidimai buvo padaryti, tik bus sprendžiama dėl jų kvalifikacijos.

„Šio orlaivio skrydis buvo grynai rinkinys skrydžių taisyklių pažeidimų, bet mes neturėjom juridinės teisės imtis jokių žingsnių“, – sakė Karinių oro pajėgų vadas.

Jis pasakojo, kad orlaivis buvo pastebėtas į pietvakarius nuo Panevėžio Stetiškių aerodromo, ir buvo stebimas iki Lenkijos sienos beigi ją kirtus.

„Gal reiktų sumažint nevaldomą G oro erdvę, o likusioj G oro erdvėj skrydžiams besiruošiantys pilotai susisiektų su Karinių oro pajėgų budėtoju, telefonu arba internetu praneštų apie skrydžio laiką, orlaivio registracijos numerį, priklausomybę, piloto vardą  pavarę, tuomet, kai pamatytume be žymų skrendantį orlaivį ir ne toj vietoj, kur buvo pranešta, imtumėmės priemonių“, – apie galimas pakeitimus kalbėjo D. Guzas.

Šio orlaivio skrydis buvo grynai rinkinys skrydžių taisyklių pažeidimų, bet mes neturėjom juridinės teisės imtis jokių žingsnių.

Kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotojas S. Briginas patvirtino, jog šiuo metu atliekamas įvykio aplinkybių tikslinimas ir vertinimas, artimiausiomis dienomis bus priimtas sprendimas, ar bus pradėtas ikiteisminis tyrimas, ar surinkta medžiaga perduota institucijoms dėl administracinio nusižengimo, t. y. skrydžių taisyklių pažeidimų.

„Vertinami keli aspektai, skrydžio teisėtumo, pažeidimo-nepažeidimo, taip pat vertinamas sandoris, jo atitikimas keliamiems reikalavimams. Dviem aspektais policija dirba šioje srityje“, – sakė S. Briginas.

Pasak jo, pažeidimai tikrai bus fiksuoti, tik neaišku dėl jų sunkumo. „Tikrai matome požymius labai ryškius administracinės atsakomybės, skrydžio taisyklių pažeidimus, kaip žinote iš viešosios erdvės, orlaivis neturėjo skrydžio leidimo ir negalėjo apskritai vykdyti skrydžio, nes techniškai neturėjo to leidimo“, – kalbėjo policijos atstovas.

Susisiekimo ministerijos kancleris Ramūnas Dilba žurnalistams teigė, kad „iš civilinės aviacijos perspektyvos“ skrydis nepažeidė taisyklių iki kertant sieną.

„Iš civilinės aviacijos perspektyvos šitas skrydis buvo tinkamas išskyrus tą momentą, kai jis kirto Lietuvos-Lenkijos oro erdvę. Kiekvienam tarptautiniam oro skrydžiui, kai jis kerta šalių oro ribas, reikalingas skrydžio planas. Toks planas buvo nesuderintas, ir jei jis būtų nekirtęs, o prie kokių Lazdijų apsisukęs ir grįžęs vėl į Panevėžį, jis būtų buvęs be pažeidimo, nes jis būtų vykdomas nevaldomoje erdvėje“, – kalbėjo R. Dilba.

Susisiekimo ministerijos kancleris patvirtino, jog bus sprendžiama dėl nevaldomos oro erdvės siaurinimo, bet sprendimai bus priimti po konsultacijų su specialistais.

„Su institucijoms apsitarsime, tai ne tik politikos, bet ir specialistų klausimas, dabar tikrai nepakomentuosiu (kiek siaurėtų nevaldoma erdvė), bet atrasime kompromisą, tiek tarp mėgėjų, kurie šia veikla užsiiminėja kaip hobiu, ir saugumo“, – sakė R. Dilba.

Skrydis – per kelias valstybes

Bulgarija praėjusio ketvirtadienio vakarą pranešė, kad iš Lietuvos pakilęs dvivietis lėktuvas be leidimo praskrido virš kelių Rytų Europos šalių ir pritraukė karinių oro pajėgų dėmesį, o paskui buvo paliktas Bulgarijoje nežinomos įgulos.

Bulgarija skelbė, kad iš Lietuvos pakilęs minėtas orlaivis be leidimo buvo įskridęs į Lenkijos, Slovakijos, Vengrijos, Serbijos, Rumunijos ir galiausiai Bulgarijos oro erdvę.

Anot Bulgarijos institucijų, dvimotoris lėktuvas „Beechcraft“ su dviem žmonėmis neturėjo patvirtinto skrydžio plano, o jo atsakikliai buvo išjungti. Pilotas nereagavo į radijo užklausas ir vizualinius signalus.

Neleistiną skrydį atlikusį lėktuvą Vengrijoje, Rumunijoje lydėjo naikintuvai, kol jis įskrido į Bulgarijos oro erdvę.