„Mes nusprendėme, kad nedetalizuosime daugiau detalių, galbūt trečiadienį bus galima daugiau komentarų pasakyti. Reikšmingas ir svarbus pokalbis buvo tarp asmenų, kuriems reikia žinoti informaciją“, – po susitikimo žurnalistams sakė Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis.

Trečiadienį planuojamas prezidento Gitano Nausėdos susitikimas su parlamentinių partijų atstovais aptarti galimus gausesnio krašto apsaugos finansavimo šaltinius.

Parlamento vadovo teigimu, susitikimas buvo darbinis, susijęs su saugumo klausimais.

Anot S. Skvernelio, pirmadienį aptartos svarbios aktualios, susijusios su tarptautine politika ir geopolitika.

Prezidentas Gitanas Nausėda praėjusią savaitę lankėsi Miuncheno saugumo konferencijoje.

Kalbėdamas apie papildomas lėšas Lietuvos krašto apsaugai, parlamento vadovas tvirtino neabejojantis, kad reikalingi finansai bus rasti.

Anot jo, labai tikėtina, jog skolinantis gynybai bus daroma išimčių iš fiskalinės drausmės taisyklių. Tačiau jis pabrėžė, kad skolinimasis turėtų būti tik papildoma galimybė.

„Man atrodo, kad pagrindinis dalykas, ties kuriuo reikia dirbti, tai mums tuos pinigus (reikia – BNS) uždirbti. Tais atvejais, kai mūsų ekonomika susijusi su gynybos poreikiais, (būtina stengtis, kad – BNS) maksimaliai daug lėšų liktų per įvairius mokesčius, per darbo vietų įkūrimą, per išmokėjimą gerų atlyginimų šalies viduje, tai yra investicija į gynybą gaunant realų produktą ir gaunant didelę finansinę grąžą“, – tvirtino S. Skvernelis.

Svarstymai, iš kur paimti daugiau lėšų gynybai, suaktyvėjo po Valstybės gynimo tarybos (VGT) sprendimo, kad Lietuva krašto apsaugai ateinančius penkerius metus turėtų skirti nuo 5 iki 6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Papildomų 12 mlrd. eurų poreikį iki 2030 metų VGT pateikė kariuomenė. Lėšų reikia nacionalinei divizijai sukurti, vokiečių brigadai priimti.

BNS skelbė, kad G. Nausėda yra užsiminęs, jog vienas iš lėšų šaltinių galėtų būti Lietuvos valiutos atsargos. Jis taip pat siūlo pinigų gynybai surinkti skatinant ekonomikos augimą.

Pasak valstybės vadovo, tai būtų įmanoma padaryti per nacionalinį plėtros banką ILTE investicijoms panaudojant gyventojų bankuose laikomus indėlius, raginant pensijų fondus investuoti Lietuvoje, taip pat mažinant pridėtinės vertės mokesčio atotrūkį.

Premjero Gintauto Palucko teigimu, dar vienas iš finansavimo šaltinių turėtų būti skolinimasis lengvatinėmis sąlygomis.

Tuo metu valdančiajai koalicijai priklausančios „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis pareiškė, jog 5–6 proc. BVP yra „paimti iš lubų“. Anot jo, tiek lėšų rasti nacionaliniame biudžete neįmanoma.